Turinys
1. Įžanga…………………………………………………………………………………………3
2. Slovakijos ekonominės ir socialinės padėties trumpa apžvalga ………………….……..…4
3. Slovakijos gaunama nauda ir patiriami kaštai……………………..…………….………..7
4. Išvados……………………………….………………………………………………………13
5. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….14
Įžanga
Slovakijos Respublika, kaip ir kitos 10 naujų ES narių įstojo į šią sąjunga 2004 gegužės 1d. Stojant į ES buvo nemažai visuomenės veikėjų, kurie palaikė šį žingsnį, tačiau buvo ir įstojimą kritikuojančių žmonių. Tiek vieni, tiek kiti dėstė savo argumentus aiškindami, kaip dalyvavimas paveiks stojančiųjų šalių ekonomines, socialines sritis ir kaip šis žingsnis įtakos tolimesnį valstybių vystymąsi. Nuo įstojimo pradžios prabėgus dvejiems metams yra įdomu pažvelgti, kaip yra iš tiesų. Taigi šio darbo temos pasirinkimą lėmė tai, kad ši tema yra aktuali, nes nuo įstojimo į ES praėjo dar nedaug laiko ir tikrieji pliusai ir minusai pradeda matytis būtent dabar. Slovakija buvo pasirinkta neatsitiktinai. Įdomu kaip šalis, kuri yra panašaus dydžio kaip ir Lietuva, išgyvena pirmuosius metus ES. Iš ES gaunama nauda ir kaštai leis palyginti Slovakijos narystės efektyvumą.
Teiginys, kad narystės ES nauda ir kaštai yra sunkiai apskaičiuojamas dalykas yra banalus, bet teisingas. Pirmiausia sunku įvertinti alternatyvinę naudą bei kaštus t.y. ką Slovakija prarastų ir gautų jei nebūtų stojusi į ES. Taip pat sunku išskirti ką šalis daro vien tik dėl to, kad yra ES narė ir ką stengdamasi užtikrinti stabilią demokratiją, rinkos ekonomiką, žmogaus teisių nepažeidžiamumą. Pavyzdžiui Kopenhagos kriterijai, kurie buvo įvykdyti derybos dėl narystės ES kartu atitiko Slovakijos tikslus, todėl priskirti juos įstojimo į ES kaštams nebūtų visiškai teisinga. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis kaštų, kuriuo patiria valstybė yra investicijos, kurios atsiperka ne iš karto, bet yra stabilios ir saugios valstybės plėtros garantas. Kaštais iš esmės reikėtų vadinti nenaudingus ar net žalingus veiksmus, kuriuos turi priimti valstybė vien dėl to, kad yra ES narė.
Šio darbo pirmoje dalyje trumpai apžvelgiama Slovakijos ekonomika. Aptariami pagrindiniai rodikliai, tendencijos. Antroje dalyje aprašoma, kaip Slovakijos ekonomiką paveikė dveji metai narystės ES, aprašoma gaunama nauda ir esami ar būsimi kaštai
1. Slovakijos ekonominės socialinės padėties apžvalga
Vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris turėjo būti užtikrintas stojant į Europos Sąjungą buvo gerai funkcionuojančios rinkos ekonomikos sukūrimas. Pastovus ekonomikos augimas (BVP augimo tempų didėjimas) užtikrino pakankamą konkurencingumo lygį ir sudaro galimybę palaipsniui sumažinti didelį atsilikimą nuo ES narių senbuvių (ES-15).
Slovakijos, kaip ir daugumos kitų naujų ES narių, ekonomikos lygis lyginant su senosiomis ES narėmis yra žemas. Bendras vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą (PGP) nesiekia net pusės (49 proc.) ES vidurkio. Jeigu šį rodiklį lyginti su Centrinės Europos šalimis, tai tik Lenkijoje šis rodiklis žemesnis.
1 paveikslas. Slovakijos, ES15, ES25 realaus BVP pokytis
Iš pirmo paveikslo matyti, kad Slovakijos realaus BVP pokytis yra stipriai didesnis nei senųjų ES narių ar naujosios ES vidurkio. Planuojama, kad 2006 m. realaus BVP prieaugis Slovakijoje sieks 6,2 proc.,o 2007 m. 6,5 proc., kai tuo tarpu ES-15 atitinkamai 2,2 proc. ir 2 proc.
Kita akivaizdi žemo konkurencingumo apraiška yra prekybos balanso deficitas. 1994-1999 laikotarpyje Slovakija turėjo vieną iš didžiausių prekybos balanso deficitų, kuris sudarė 7,2 proc. nuo šalies BVP. Tokį rodiklį nulėmė tai, kad Slovakijoje vietinės gamybos ir vartojimo santykis buvo vienas iš mažiausių. Slovakijos taip pat susiduria su labai aktualia produktyvumo problema ekonomikoje. Lyginant BVP rodiklio dalį tenkančią vienam darbuotojui, Slovakija pasiekia tik 48 proc. ES vidurkio. Tai žemiausias rodiklis tarp Centrinės Europos šalių (išskyrus Lenkiją, kurios situacija dar prastesnė). Būtent palyginti žemas darbo našumo lygis ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kurios lėmė kainų nežymų lygio kilimą ir valiutos kurso smukimą 1996-2000 metų laikotarpyje. Tačiau jokių staigių kainų pokyčių ar valiutos kurso pakitimų minėtu laikotarpiu nebuvo užfiksuota. Tai lėmė, kad 2000m kainų lygis Slovakijoje siekė 36 proc. ES-15 vidurkio. Kitų šalių kainų lygiai siekė: Čekijos respublikoje 39 proc., Vengrijoje 43 proc., Lenkijoje 48 proc., Slovėnijoje 65 proc. ES-15 kainų lygio. Slovakijos kainų lygio kitimas matomas pirmame paveiksle. Kaip jau buvo minėta infliacijos padidėjimas matomas 1998-2000 m. laikotarpyje, po kurio sekė infliacijos tempų sumažėjimas. 2003-2004 m. infliacija padidėjo 4,9 proc.
2 paveikslas. Slovakijos Respublikos infliacijos tempai
Šaltinis: Eurostat internetinė svetainė
Žemas darbo
našumas, nedidelis pridėtinės vertės sukūrimo lygis įtakojo pakankamai žemą vidutinį darbo užmokestį. 2003 m. vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje siekė vos 16 proc. pažangesnių ES-15 šalių lygio: 17 proc. Austrijos lygio, 14 proc. Vokietijos. Žinoma vertinant realų darbo užmokestį apskaičiuotą pagal PGP, jis buvo šiek tiek aukštesnis ir siekė 32 proc. pažangesnių ES-15 šalių lygio. Žemas darbo užmokestis Slovakijos pramonėje lemia žemus darbo kaštus (kurie yra vieni iš žemiausių tarp visų naujų ES narių). Tai tik patvirtina hipotezę, kad Slovakija sėkmingai veikia pasaulinėje prekybos rinkoje dėka konkurencingų (žemų) kainų, kurias savo ruožtu lemia žemas darbo užmokestis.
Ekonomikos struktūra iš esmės ėmė keistis nuo 1989 ir tapo panaši į kitų ES šalių ekonomikas. Tačiau jeigu panagrinėti detaliau, skirtumai matomi akivaizdžiai. Iki įstojimo į ES Slovakija buvo viena iš mažiausiai gaunančių tiesioginių investicijų “tuščio lauko investicijų ” šalių. Tai stabdė struktūrinius šalies ekonomikos pokyčius.
Palyginti didžiausias darbo našumas yra žemės ūkio šakoje. Pagrindinės to priežastys yra žemės ūkio bendrovių įvairovė ir staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas žemės ūkio sektoriuje. Aukštas darbo našumas yra ir paslaugų sektoriuje. Svarbu pažymėti ir tai, kad būtent paslaugų sektoriuje yra pastebimas žymus darbuotojų skaičiaus padidėjimas. Jeigu paslaugų sektorių panagrinėtume detaliau pamatytume, kad finansinių paslaugų, mokslinių tyrimų ir bendrai verslo paslaugų dalis bendrame paslaugų sektoriuje nesiekia išsivysčiusių ES šalių lygio. Nepakankamas šių paslaugų išvystymas neleidžia šaliai užsitikrinti palankių sąlygų vystant eksportą ir konkuruojant su kitomis šalimis pasaulinėje rinkoje. Priešingybe žemės ūkiui gali būti statybos sektorius. Statybos sektoriuje darbo našumas yra vienas iš žemiausių. Todėl tiek vietinių, tiek užsienio specialistų raginimu turėtų būti atliktos reformos palengvinančios statybos kompanijų veiklą.
Pramonės darbo našumo padidinimas Slovakijoje nėra lengvai įgyvendinamas uždavinys, nes tai priklauso ne tik nuo vietinių gamintojų, bet ir apskritai nuo užsienio rinkų. Esant žemam uždarbio lygiui (lyginant su ES-15), darbo pasiūlai viršijant paklausą darbo rinkoje, gamintojai nėra motyvuoti skatinti technologinę pažangą.
Bendras nedarbo lygis pavaizduotas 3 paveiksle. Iš šio grafiko matyti, kad nedarbo lygis Slovakijoje ilgą laiką išliko pakankamai aukštas, 2000-2001 m. siekė 18,2 proc. ir tik nuo 2003 m. jis ėmė palaipsniui mažėti. Tai galima sieti su investicijų atėjimu į šalį, žmonių išvykimu dirbti kitur.
3 paveikslas. Nedarbo lygis Slovakijoje
Atlikti tyrimai rodo, kad Slovakijos ekonomikos kilimas, lydimas BVP didėjimu, gilina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp atskirų Slovakijos regionų (administracijos centrų). BVP tenkantis vienam gyventojui labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiame Bratislavos regione 2004 m. du kartus viršijo Slovakijos rodiklį ir net tris kartus viršijo rodiklį mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusiame Pešovo regione.
4 paveikslas. Nedarbo lygis atskiruose Slovakijos regionuose.
Tarp daugelio veiksnių lemiančių tokį nevienodą regionų išsivystymo lygį reikia išskirti skirtingą užsienio investicijų pritraukimą, eksporto galimybes, mažo ir vidutinio dydžio įmonių kūrimą, inovacijų potencialą, techninės infrastruktūros sąlygas, skirtingas institucijų darbas siekiant regioninio augimo. Būtent šalies narystė ES, gaunamos iš ERPF ir turėtų būti pagrindiniai veiksniai atotrūkio tarp atskirų regionų mažinimui. Ketvirtas paveikslas kaip tik ir atskleidžia regioninio išsivystymo skirtumus. Grafike aiškiai matomas atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią nedarbą turinčių regionų.