TURINYS
ĮŽANGA 3
1. PELNO MOKESČIO SISTEMA 4
2. MOKESČIO MOKĖTOJAI 5
3. MOKESČIO BAZĖ 5
4. PELNO MOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA 8
MOKESTINIS LAIKOTARPIS. 8
DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS. 9
PELNO MOKESČIO SUMOKĖJIMAS IR GRĄŽINIMAS. 10
5. PELNO MOKESČIO TARIFAI 11
6. PELNO MOKESČIO PANAIKINIMAS 15
PELNO MOKESČIO PANAIKINIMO KLIŪTYS. 15
EKONOMIKOS PROFESORIAUS N. TIDEMAN POŽIŪRIS Į PELNO MOKESTĮ. 16
PANAIKINTI PELNO MOKESTĮ AR NE? 17
KELIAS Į PELNO MOKESČIO PANAIKINIMĄ. 18
IŠVADOS 19
ĮŽANGA
Absoliučiai laisvos rinkos nėra nė vienoje pasaulio valstybėje. Daugiau ar mažiau šalies ūkį visuomet reguliuoja valstybė. Viena iš šalies reguliavimo priemonių yra mokesčiai.
Mokesčiai – tai mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti .
Peržvelgus visą mokesčių istoriją ir jų įvairovę būtų sunku surasti „gerų“ mokesčių. Nors ieškant „geriausio mokesčio“, vadovaujamasi teisingumo, neutralumo, administravimo veiksmingumo kriterijais, kiekvienas mokestis šiuos kriterijus atitinka su tam tikromis išlygomis. Nėra pasaulio istorijoje mokesčio, kuris nepaveiktų žmonių motyvacijų veikti, nesukurtų paskatų mokesčio vengti. Prievartinis mokesčių pobūdis yra bendra visų mokesčių yda, didele dalimi sąlygojanti visas kitas mokesčių ydas.
Pelno mokestis valdžios yra mėgstamas ir už tai, kad dažnai įmonė, o ypač didelė korporacija, turinti daug savininkų, yra nuasmeninta. Jos negali paliesti ir pačiupinėti – ir ji, tikėtina, neatsakys tuo pačiu. Taigi, mokestis uždėtas tokiam „bedvasiam“ subjektui leidžia mokesčius surinkti neskausmingai, taip juos paslepiant ir maskuojant tikrąją mokesčių naštą. Pelno mokesčio reputaciją gerokai gadina ir tai, kad šis mokestis yra patogus reguliavimo įrankis valdžios rankose. Taigi, panaikinus pelno mokestį, valdžia nuogąstauja neteksianti šio įrankio. Paskutiniu laiku labai dažnai diskutuojama ar pelno mokestis turi būti panaikintas ar ne, tačiau tai ir neprieinama vieningos nuomonės.
Šio referato tikslas apibūdinti pelno mokestį Lietuvoje. Pagriniai uždaviniai:
Pateikti mokesčio mokėjimo tvarką, objektus, subjektus, tarifus ir kitus svarbius faktus, išdėstytus LR pelno mokesčio įstatyme.
Apibūdinti specialistų požiūrį į pelno mokesčio panaikinimą ir pagrindinius argumentus už ir prieš.
1. PELNO MOKESČIO SISTEMA
1 pav. Pelno mokesčio instrumentarijus Lietuvos sąlygomis
2. MOKESČIO MOKĖTOJAI
Remiantis 2001m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo trečiuoju straipsniu, pelno mokesčio mokėtojai yra:
1) Lietuvos vienetas – dar vadinamas Lietuvos apmokestinamasis vienetas tai yra juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
2) Užsienio vienetas (dar vadinamas užsienio apmokestinamuoju vienetu ) – tai yra užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Pelno įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:
1) biudžetinės įstaigos
2) Lietuvos bankas
3) pelno nesiekiantys vienetai – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.
4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus pelno įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus
5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos –
6) valstybės įmonė indėlių draudimo fondas.
3. MOKESČIO BAZĖ
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
1. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tai:
• užsienio vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;
• pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;
• pajamos iš veiklos Lietuvos Respublikoje;
• 50 % transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas, išvardytas šios dalies 1 punkte;
• tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę
buveinę Lietuvos Respublikoje.
2. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje – visos pajamos, išskyrus pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.
Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis pelno įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Pozityviosios pajamos tai visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:
• užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;
• užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.
Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje taip pat yra pelno mokesčio bazė. Į šias pajamas įeina:
• palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;
• pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;
• atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);
• gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
• kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.
–
=
2 pav. Principinė vienetų apmokestinamojo pelno nustaymo schema
4. PELNO MOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA
Mokestinis laikotarpis.
Lietuvoje pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu tik pelno moesčio įstatymo pirmo skyriaus šeštas straipsnis nenustato kitaip.
Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu kalendoriniai metai, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.
Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.
Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos.
Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Deklaracijų pateikimas.
Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:
• metinė pelno mokesčio deklaracija
• avansinio pelno mokesčio deklaracija
• deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį