TURINYS
1. Įvadas į ekonomikos teoriją………………………………………………………………….3p
1.1. Ekonomikos sąvoka……………………………………………………………………..….3p.
1.2. Mikroekonomika ir makroekonomika…………………………………………………….3p
2. Pozityvinė ir normatyvinė teorija………………………………..……………………….…4p.
3. Svarbiausi visuomenės ekonominiai tikslai……………………………………………..….5p.
3.1. Ekonominė politika…………………………………………………………………….…..5p.
3.2. Žemas nedarbo lygis………………………………………………………………….……6p.
3.3. Kainų stabilumas……………………………………………………………………….…..7p.
3.4. Ekonomikos augimas………………………………………………………………………8p.
3.5. Efektyvumas………………………………………………………………………………..8p.
3.6. Teisingas pajamų paskirstymas……………………………………………………………8p.
3.7. Ekonominių tikslų tarpusavio ryšiai………………………………………………………9p.
4. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….11p.
1. Įvadas į ekonomikos teoriją
1.1.Ekonomikos sąvoka
Žodis “ekonomika” kilęs iš graikų kalbos: “oikos” – būstas, ūkis, “nomos” – valdymo, tvarkymo menas.
Dauguma žmonių turi savo nuomonę kaip reikia tvarkyti namų ūkį. Šeimininkui dažniausiai užtenka savo asmeninio patyrimo, o jeigu ir kur nors suklysta – pasekmės dažnai būna taip pat asmeninis reikalas. Visai kitaip vyksta tvarkymas įmonėse ar šalies ūkyje. Todėl žmonių patyrimas šioje srityje buvo kaupiamas, apibendrinamas – formavosi ekonomikos mokslas.
Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema:
1. Ką gaminti? Kiek reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti visuomenės poreikiai?
2. Kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti išteklius, kad būtų galima pagaminti daugiausia produktų?
3. Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuominės nariams?
Ekonominių problemų nebūtų, jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius.
Ekonomikos teorija turi gana daug įvairiausių šios teorijos apibrežimų. Pateiksiu keletą iš jų:
1 Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti;
2. Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje;
3. Ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą.
Ekonomikos teoriją reikia išmanyti, ją studijuoti, nes jos problemos tiesiogiai susijusios su mumis visais ir kiekvienu iš mūsų. Be asmeninio ir šeimyninio pobūdžio problemų, ekonomikos teorija pirmiausia nagrinėja visuomenines, o kartu ir politines problemas, kurios yra svarbios kiekvienam žmogui.
1.2. Mikroekonomika ir makroekonomika
Ekonomikos teorija skirstoma į: mikroekonomiką ir makroekonomiką. Mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgsena bei tai, kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Mikroekonomika – mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas, formuojančias kainų lygį, veikiančias sprendimus dėl gaminio ar paslaugos tiekimo į rinką ir panašiai.
Makroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, tirianti bendrąjį ekonomikos veikimą pastovaus ekonominio augimo, visiško išteklių panauduojimo ir infliacijos lygio minimizavimo požiūriu.
Makroekonomika skirstoma į:pozityvinę ekonomiką ir normatyvinę ekonomiką.
2. Pozityvinė ir normatyvinė teorija
Ekonomikos teorija turi atsakyti į klasimą: ”Ar gerai veikia ekonomika?” Dėl šios priežasties ekonomika skirstoma į:
1. Pozityvinę ekonomiką
2. Normatyvinę ekonomiką
Pozityvinės ekonomikos tikslas – parodyti, kaip veikia ekonomika. Ji aiškina pasaulį tokį, koks jis yra ir kaip jį gali keisti įvairios ekonominės jėgos. Normatyvinė ekonomika nagrinėja, koks turėtų būti tas pasaulis ar atskira jo dalis.
. Pozityviniai teiginiai remiasi faktais. Štai vienas tokio teiginio pavyzdys: ”Praeitais metais JAV buvo pagaminta 100 mln. tonų plieno”. Atsivertę statistikos žinyną, sužinosime, ar tai tiesa. Normatyviniai teiginiai yra sudėtingiasni. Pavyzdžiui:”Mes turime išgauti didelį naftos kiekį Kolorado telkinyje”. Šiuo atveju labai svarbu faktai. Jei Kolorado kalvose naftos nėra (pozityvinė išvada), tai normatyvinis teiginys apie naftos išgavimą turės būti paprasčiausiai atmestas. Tačiau pavieniais faktais retai kada pavyksta pagrįsti normatyvinį teiginį. Mat jis grindžiamas tam tikrais tikslais ar etinėmis vertybėmis. Normatyvinis teiginys reiškia įvertinimą – kaip turėtų būti. Gerai informuoti asmenys gali nesutikti su normatyviniais teiginiais net ir tuomet, kai tie teiginiai visiškai atitinka
faktus. Pavyzdžiui, jie gali sutikti su teiginiu, kad Kolorado kalvose tikrai yra daug naftos. Nepaisant to, jie nesutiks su teiginiu, kad naftą būtina išgauti. Šie prieštaravimai gali atsirasti įvertinus naftos išgavimo ir jos tiekimo žalą aplinkai.
Remiantis faktais vieni pozityviniai teiginiai gali būti lengvai patvirtinti, o kiti – sunkiau. Tai ypač pasakytina apie teiginius, apibūdinančius priežastingumą. Šie gali pasirodyti labai prieštaringi dėl faktų interpretavimo sudėtingumo. Pavyzdžiui:”Jei pinigų masė kitais metais nedidės, tai infliacija sumažės iki nulio”; “Nuomos mokesčio kontrolė mažai veikia siūlomų nuomoti butų skaičių”.
Ekonomistai ir kitų socialinių mokslų specialistai, palyginus juos su gamtos mokslų specialistais, vertindami tokius teiginius, susiduria su dviem pagrindinėmis kliūtimis. Pirmoji kliūtis – labai sunku arba neįmanoma atlikti ekonominių eksperimentų. Antroji kliūtis yra ta, kad socialiniai mokslai susiję su žmonių elgsena, kuri nuolat keičiasi.
3.Svarbiausi visuomenės ekonominiai tikslai
3.1.Ekonominė politika
Kodėl? ir Ką reikėtų daryti? – du svarbiausi klausimai ekonomikoje. Galutinis ekonomikos tikslas – parengti mūsų problemų sprendimo politiką. Tačiau prieš tai, kol mes galėsime suformuluoti mūsų politiką, kiekvienas iš mūsų turi pasistengti suprasti, kaip ekonomika veikė anksčiau ir kaip veikia dabar. Priešingu atveju kupina geriausių norų ekonominė politika gali nueiti klaidingu keliu ir sukelti nenumatytų bei neigimų padarinių.