KAPITALO STRUKTŪROS SPRENDIMAIOPTIMALI KAPITALO STRUKTŪRA
Kapitalo struktūra – tai firmos finansavimo procese naudojamas paskolu ir akcinio kapitalo derinys. Kapitalo struktūros sprendimai lemia tikslinės kapitalo struktūros pasirinkimą. Tikslinė kapitalo struktūra – tai optimalus paskolos, privilegijuotųjų akcijų ir paprastųjų akcijų kapitalų derinys, kuriuo planuojama finansuoti investicijų poreikius. Nuo kapitalo struktūros politikos priklauso rizikos ir pelningumo alternatyvos pasirinkimas.
Pranašumai. Kuo daugiau firma naudoja paskolų, palyginti su nuosavybe, tuo didesnė savininkų nuosavybės prognozuojamoji pajamų norma.
Silpnybės. Didėjant firmos įsiskolinimo koeficientui, didėja ir jos flnansinė rizika. Finansinę riziką rodo padidėjęs firmos pelningumo nepastovumas.
Didesnė rizika, susijusi su padidėjusiu skolingumo lygiu, pasireiškia mažėjančia akcijų kaina. Tačiau prognozuojamas didesnis akcinio kapitalo pelningumas akcijų kainą vėl padidina. Kapitalo struktūros sprendimų uždavinys – nustatyti optimalią kapitalo struktūrą, tai yra nustatyti tikslinę šios firmos kapitalo struktūrą. Optimali kapitalo struktūra yra toks paskolų ir akcinio kapitalo vertybiniu popieriu derinys, kuris atitinka optimalią rizikos ir pelningumo pusiausvyrą, taigi didina iki aukščiausio laipsnio firmos akciju kainą.
VERSLO RIZIKA
Verslo rizika – tai paskolas naudojančios firmos veiklos rizikingumas. Verslo rizika yra būsimo investuoto kapitalo prognozuojamojo pelningumo neapibrėžtumas. Išskirtinai verslo rizika traktuojama kaip firmos laukiamo pelningumo (prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą) ne-pastovumas. Verslo riziką galima traktuoti kaip daugelio priežastinių veiksnių liekamąjį poveikį. Veiksniai yra šie:
• bendrovės išlaidų struktūra,
• gaminių paklausos nepastovumas,
• pardavimų kainų nepastovumas,
• gaminių rinkos konkurentai,
• firmos veiklos ribos, tarp kurių išlaidos yra pastovios.
Kiekvieną iš šių veiksnių nusako firmos kryptis ir gaminių savybės. Firmos vadovai, priimdami sumanius sprendimus, iki tam tikros ribos gali valdyti šių veiksnių poveikį pelningumui.
VEIKLOS PASTOVIŲJŲ IŠLAIDŲ SVERTAS
(angl. operating leverage, OP)
Veiklos pastoviųjų išlaidų svertas pasireiškia naudojant veiklos lygiui nustatyti pastoviąsias, o ne kintamąsias išlaidas. Kitaip tariant, pastoviųjų išlaidų lygis yra firmos verslo rizikos indikatorius: kuo aukštesnis pastoviųjų išlaidų lygis, tuo didesnė firmos verslo rizika. Jei pastoviųjų išlaidų dalis didelė, net ir nedidelis pardavimų apimties sumažėjimas gali būti didelio veiklos pelno sumažėjimo priežastis. Todėl kuo didesnės firmos pastoviosios išlaidos (kitiems veiksniams nepakitus), tuo didesnė firmos veiklos rizika. Taigi kuo didesnį procentą sudaro pastoviosios išlaidos (skaičiuojant nuo bendrųjų sąnaudų), tuo aukštesnis yra pastoviųjų išlaidų sverto lygis (angl. degree of operating leverage, DOL). Veiklos riziką sukelia didelis DOL, nes santykiškai nedidelis pardavimų apimties pasikeitimas daro didelę įtaką firmos pelnui prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą, kuris apskritai vadinamas firmos veiklos bendruoju pelnu. DOL daro didelę įtaką nenuostolingumo / lužio taškui, LT (angl. breakeven point). Nenuostolingumo / lūžio taškas – tai pardavimų apimtis, kuriai esant firmos bendrosios išlaidos (kintamosios išlaidos plius pastoviosios išlaidos) yra lygios bendrosioms pajamoms.
LT: kintamosios išlaidos + pastoviosios išlaidos = bendrosios pajamos.
Didelis DOL reiškia, kad kuo mažiau firma turės pastoviųjų išlaidų, tuo greičiau ji pasieks lūžio tašką. Firmos veiklos pelningumas, viršijus LT, didėja palyginti sparčiau. Lygiai taip pat ir firmos veiklos nuostolingumas iki LT yra palyginti didesnis. Veiklos pastoviųjų išlaidų sverto lygis (DOL) apibrėžiamas kaip procentinis firmos pelno prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą pasikeitimas, pardavimu apimčiai pasikeitus vienu vienetu.
DOL = pelno prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą pasikeitimas (%) / pardavimų apimties pasikeitimas (%)
DOL taip pat galima apskaičiuoti pagal šias dvi lygtis, kurios yra išvestos iš aukščiau pateiktos lygties.
Pagal pagamintų ir parduotų prekių skaičių:
DOLQ = Q(P-VC) / (Q(P – VC) – FC)
Pagal pardavimų apimtį pinigine išraiška:
DOLS = S-TVC) / (S – TVC) – FC)
čia:
Q (angl. quantity) – gaminių kiekis,
P (angl.price) – vidutinė vieno gaminio pardavimo kaina,
VC (angl. variable cost) – vienam gaminiui tenkančios kintamosios išlaidos,
FC (angl. fixed cost) – pastoviosios išlaidos,
S (angl. sales) – pardavimų apimtis pinigine išraiška,
TVC (angl. total variable cost) – bendra kintamųjų išlaidų suma.
1. lentelėje iliustruojamas pastoviųjų išlaidų padidėjimo poveikis firmos pelningumui. Daroma prielaida, kad trims firmos pastoviųjų išlaidų lygiams jos įsiskolinimo koeficientas sudaro 50 % esant 1 mln. kapitalui. Daroma ir kita prielaida: paskolos kaina yra 7 %. Kintamųjų išlaidų ir pardavimų apimties santykis yra 50 %. Veiklos pastoviųjų išlaidų sverto lygis sistemingai didėja nuo 1,40 iki 2,33, pastoviosioms išlaidoms padidėjus nuo 100 000 iki 200 000 dolerių. Duomenys rodo, kad savininkų nuosavybės pelningumas (grynasis pelnas / paprastųjų akcijų bendra
vertė), kitoms sąlygoms nekintant, sumažėjo nuo 25,8 iki 13,8%.
1. lentelė. Savininkų nuosavybės pelningumas ir pastoviųjų išlaidų svertas esant trims pastoviųjų išlaidų lygiams
Rodikliai 1 atvejis FC= 100 000
2 atvejis FC= 150 000 3 atvejis FC= 200 000
Pardavimų apimtis 700 000
700 000 700000
Minus pastoviosios išlaidos 100 000
150 000 200000
Minus kintamosios išlaidos 350 000
350 000 350 000
Pelnas prieš palūkanų mokejimą ir apmokestinimą 250 000