TURINYS
Įvadas
Horizantalioji analizė
Vertikalioji analizė
Finansiniai rodikliai
Išvados ir pasiūlymai
Priedai
ĮVADAS
Norint tinkamai įvertinti įmonės veiklą, reikia turėti tam tikrą sukauptą informaciją, kuri padedų padaryti finansinę analizę. Finansinė analizė padeda įmonės vadovams priimti optimalius valdymo sprendimus.
Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.
AB „Panevėžio statybos trestas“ veiklos finansinė analizė atliekama remiantis sekančiais buhalterinės apskaitos duomenimis:
– Balansu,
– Pelno (nuostolio) ataskaita,
– Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.
Remdamiesi 2002, 2003 ir 2004 m. duomenimis atliksime horizontalią, vertikalią ir santykinę analizę.
ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Įmonė įsteigta 1957m. 1991m. įmonė reorganizuota į Panevėžio Valstybinę-akcinę statybos įmonę. Tuo pačiu metu buvo suformuotas įmonės akcinis kapitalas, kurio 76,8% priklausė valstybei. 1993 metais VASĮ reorganizuojama į AB “Panevėžio statybos trestas”. Bendrovės akciniame kapitale valstybės dalis besudarė tik 11,2%. Po ilgalaikio turto perkainavimo Panevėžio statybos tresto įstatinis kapitalas padidėjo iki 14.4 mln. lt. Galiausiai, nuo 1998 metų įstatinis kapitalas sudaro 16.35 mln. Lt. 1999 metų pradžioje, valstybei priklausančią akcijų dalį įsigijo AB “Panevėžio keliai”.
Bendrovės darbų specifika įvairi: statybos, montavimo, restauravimo, renovacijos, apdailos, inžinerinių tinklų ir aplinkos tvarkymo darbai. Žymiausi AB „Panevėžio statybos trestas“ rekonstruoti objektai – Vilniaus pilių ansamblis, Prezidento rūmai, Vilniaus geležinkelio stotis. 2002 metais svarbiausi statomi objektai buvo UAB “Senukų statybos paslaugų centras” objektas Vilniuje, Biržų miesto nuotekų šalinimo įrengimai, Litexpo parodų paviljonas, pakuočių gamybos įmonė Vilniuje, “Vičiūnai-Rus” žuvų pusfabrikačių perdirbimo cechas Sovetske,UAB “Espersen” žuvies perdirbimo įmonė Klaipėdoje, UAB “LNK” Šeškinės kino teatro rekonstrukcija ir t.t. Didžiąją dalį visų darbų įmonė atlieka Vilniuje- 54 proc. Rusijoje atliekama 19 proc. visų darbų.
Bendrovės vardu veikia šie filialai: Gerbūsta – inžinerinių tinklų įrengimo ir gerbūvio darbai; Pastatų apdaila – apdailos darbai; Darmesta – prekyba statybinėmis medžiagomis ir įrankiais; Nekilnojamojo turto vystymo departamentas – prekyba ir statyba žemės sklypais, ofisais, gyvenamais namais ir butais. AB “Panevėžio statybos trestas” turi tris dukterines įmones: UAB Metalo meistrai (metalo konstrukcijos ir gaminiai), UAB Skydmedis (medžio gaminiai ir surenkami mediniai skydiniai namai), UAB Vekada (elektros montavimo darbai). Taip pat veikia trys bendrovės atstovybės užsienyje- Kaliningrade (Rusija), Čerepovece (Rusija), Rygoje (Latvija).
HORIZANTALIOJI ANALIZĖ
Horizontalioji analizė – tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė taip pat padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką.
Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma per pirmuosius metus buvo 46 217 491 Lt, o sekančių metų bėgyje turtas padidėjo 16 150 745 Lt ir tai sudarė 134,95 (1 diagrama). Šio turto padidėjimui didžiausią įtaką 2003 m. turėjo ilgalaikio finansinio turto įsigijimas, o 2004 m. – atsargų padidinimas. Didėjimo tendencija pastebima tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio turto atskirose pozicijose; lyginant 2003 m. ir 2004 m. balanso duomenis su 2002 m. duomenimis padidėjo nematerialusis turtas (264,2 ir 194,5 arba 402 285 Lt ir 336 094 Lt) (2 diagrama), atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys (37,8 ir 307,6 arba 1 231 801 Lt ir 10 021 744 Lt), bei per vienerius metus gautinos sumos (25,3 % ir 61,7 % arba 4 351 515 Lt ir 10 618 894 Lt) (3 diagrama).
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi pakitimai visuose straipsniuose. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo tiek vienais, tiek kitais metais ir didžiausią įtaką tam turėjo atsiskaitymai su tiekėjais; savo trumpalaikių įsiskolinimų įmonė nesumažino nei 2003, nei 2004 m., netgi ryškiai padidino (2003 m. – 39,9 %, o 2004 m. – 70,9%). Ilgalaikių įsipareigojimų įmonė įgijo tik paskutiniuosius dvejus metus ir tai sudarė 2003 m. – 258 752 Lt., o 2004 m. padidėjo 322,3 % (4 diagrama).
Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, jog ši įmonė susiduria su trūkumais atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemomis.
Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2003 ir 2004 m. įmonė buvo pelninga, nors absoliuti gauto grynojo pelno suma lyginant 2003 ir 2004 m. sumažėjo, todėl ir
atliekant analize pagal 2002 m. matome mažėjimo tendenciją: 2003 m. – 72,8 sumažėjimas, o 2004 m. – 200,7 padidėjimas. Šiam pelno sumažėjimui įtaką darė tokie svarbiausi veiksniai:
2003 m. neigiamą įtaką – pardavimų savikainos padidėjimas 6 293 555 Lt arba 7,9 ; 2004 m. teigiamą įtaką – produkcijos pardavimų padidėjimas lyginant su 2003 m., t.y. 48 651 649 Lt arba 55,5 ;
Tačiau šių veiksnių įtakai atskleisti turi būti atlikta pelningumo rodiklių analizė, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.
Tokia horizontali analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.