TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………..2
1. Buhalterinės apskaitos sąskaitos………………………………………………………………………………3
2. Dvejybinis įrašas buhalterinėse apskaitos sąskaitose…………………………………………………7
3. Sąskaitų planas………………………………………………………………………………………………………..9
4. Sąskaitų plano struktūra……………………………………………… ………………………………………..10
5. Pavyzdinis sąskaitų planas………………………………………………… …………………………………..13
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..22
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………..23
ĮVADAS
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas, susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams.
1.BUHALTERINĖS APSKAITOS SĄSKAITOS
Konkrečiais pavyzdžiais panagrinėkime, kaip įvairios operacijos veikia balanso straipsnių sumas.
Tarkime, ,,Žilvino” akcinė bendrovė lapkričio mėn. atliko tokias ūkines operacijas:
1) sumokėta 560 Lt už paslaugas, kurios buvo suteiktos ,,Žilvinui” praėjusį mėnesį;
2) už 2400 Lt įsigyta baldų;
3) skolon iš tiekėjų gauta perparduoti skirtų prekių už 4800 Lt;
4) grąžinta bankui paskolos dalis – 3000 Lt;
5) į skolą parduota prekių už 3700 Lt (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. ,,Žilvino” akcinės bendrovės balanso straipsnių pasikeitimas dėl lapkričio mėn. ūkinių faktų
Turto straipsniai Balanso turto dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pakitimo suma Suma lapkričio 30 d. Nuosavybės straipsniai Balanso nuosavybės dalies suma spalio 31 d. Ūkinės operacijos Nr. Ir straipsnio pakitimo suma Suma lapkričio 30 d.
PinigaiPrekėsPirkėjų įsiskolinimasBaldaiPastatai Automobiliai 689060001508404400028000 1) –5602) –2400 4) –30003) +48005) -37005) +37002) +2400 9307100385032404400028000 PaprastosiosakcijosSkolostiekėjamsSkola bankuiSkolosrangovams 700001320120002560 3) +48004) -30001) -560 70000612090002000
Iš viso 85800 87120 85880 87120
Iš pateikto pavyzdžio matome, kad kiekviena operacija keitė turto ir (arba) nuosavybės straipsnius. Taigi balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą po kiekvienos operacijos reikėtų koreguoti. Bet tokių operacijų įmonėse net per vieną dieną būna labai daug: kartais šimtai ar net tūkstančiai. Todėl norint po kiekvienos turėti tikslią informaciją apie įmonės būklę, reikėtų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą perdaryti užregistravus kiekvieną faktą. Be abejo, užtektų tik tam tikrus atskaitomybės straipsnius, o ne perdarinėti visą atskaitomybę. Tačiau ištaisius senas sumas ir vietoj jų įrašius naujas, nebeliktų informacijos apie atitinkamų straipsnių sumas ankstesniais laikotarpiais. Be to, daug kartų taisyta atskaitomybė taptų neįskaitoma. Ši problema išsprendžiama, pasitelkiant į pagalbą daugiau popieriaus. Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriami atskiri popieriaus lapai, vadinami apskaitos registrais. Pavyzdžiui, kiekvienam balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsniui gali būti skirtas atskiras registras. Čia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus per tam tikrą laikotarpį. Apskaitininkai šiuos registrus vadina sąskaitomis. Beje, juos galima vesti nebūtinai popieriuje, galima saugoti ir kitose informacijos laikmenose, pavyzdžiui, kompiuterių atmintyje.
Duomenys į sąskaitas atkeliauja iš pirminių dokumentų, todėl būtų pravartu į jas įrašyti ne tik besikeičiančias turto ar nuosavybės sumas, bet ir žymėti, iš kokių pirminių dokumentų jos atkeliamos. Tai padėtų greičiau pasitikrinti, iš kur paimti duomenys, nors ir reikalautų šiek tiek daugiau darbo. Todėl į sąskaitas įrašoma tik suma ir operacijos atlikimo data. Šios informacijos užtenka tam, kad prireikus galima būtų nustatyti pirminį dokumentą ir juo pasinaudoti, tikrinant, ar apskaitos registruose teisingai atspindėtas vienas ar kitas ūkinis faktas.
Toliau aptarsime buhalterinės apskaitos sąskaitų struktūrą ir duomenų atspindėjimo jose
tvarką. Tuo tikslu panagrinėkime vienos turto rūšies, pavyzdžiui, pinigų kitimo atspindėjimą sąskaitoje. Turtas ir nuosavybė gali kisti dviem kryptimis: didėti arba mažėti. Pinigų sąskaitoje pasikeitimai užfiksuoti stulpelyje (žr. 2 lentelę).
2 lentelė
Pinigai
Data Pinigų įplaukos arba išmokos Suma (litais)
Pinigų likutis lapkričio 1 d. 10000
Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d. gautaišmokėtaišmokėtagautagautaišmokėtagautaišmokėta 420028002006003500170089007600
Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900
Taigi lentelėje pateikti duomenys apie pinigų pasikeitimus per mėnesį. Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus ir išleistus pinigus, juolab, kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būna dešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Tam reikia perskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiek patobulinti lentelę: ,,sumos” stulpelį padalyti į dvi dalis ir į vieną rašyti tik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas (pinigų sumažėjimą) (žr. 3 lentelę).
3 lentelė
Pinigai
Data Gauta Išmokėta
Pinigų likutis lapkričio 1 d. 10000
Lapkričio 3 d.Lapkričio 5 d.Lapkričio 10 d.Lapkričio 16 d.Lapkričio 18 d.Lapkričio 22 d.Lapkričio 23 d.Lapkričio 28 d.Iš viso 42006003500890017200 28002001700760012300
Pinigų likutis lapkričio 31 d. 14900
Iš šios lentelės matome, kad per lapkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta 12300 Lt. išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigų padaugėjo (17200 – 12300 = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnė nei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.
Aptartas lenteles galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiau apskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius registrus. Iš antrosios lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigų suma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. O šie duomenys įmonei labai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų, svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registrai papildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos apskaičiuoti. (žr. 4 lentelę)
4 lentelė
Pinigai
Data Gauta Išmokėta Likutis
Pinigų likutis lapkričio 1 d.lapkričio 3 d.lapkričio 5 d.lapkričio 10 d.lapkričio 16 d.lapkričio 18 d.lapkričio 22 d.lapkričio 23 d.lapkričio 28 d.Iš visoPinigų likutis lapkričio 30 d. 42006003500890017200 28002001700760012300 10000142001140011200118001530013600225001490014900
Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytų duomenų galima be vargo nustatyti pinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienu momentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybės rūšių pakitimus.
Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis ,,gauta” ir ,,išmokėta” tiksliau būtų vadinti ,,įplaukos” ir ,,išlaidos”, kitose – dar kitaip. Tačiau kadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmonei apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis tikslinga įvertinti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje (,,gauta”) sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėje pusėje (,,išmokėta”) – kreditu (lot credit – jis tiki). Per daugelį metų šių žodžių reikšmės iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį ,,debetas” apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apie kairiąją sąskaitos pusę, o žodį ,,kreditas”, – kad kalbama apie dešiniąją buhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (pavyzdyje – 17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (pavyzdyje – 12300 Lt) – kredito apyvarta. Likutis (pateiktoje Pinigų sąskaitoje lapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900 Lt) neretai dar vadinamas itališku žodžiu saldo (it. Saldo – likutis). Apskaitininkai neretai patys pasirenka sąskaitos formą ir joje atspindimos informacijos kiekį, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienos sąskaitos apskaitos objektas (turto, nuosavybės ar įsipareigojimų rūšis) gali kisti dviem kryptimis – didėti ar mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos forma pateikta 1 schemoje.
Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutis
Debetas Kreditas
1 schema. Sąskaita
Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos. Šiose sąskaitose po kiekvieno įrašo likutis neskaičiuojamas, o jos pačios dar vadinamos T formos sąskaitomis arba lėktuvėliais.
D Sąskaitos pavadinimas K
debeto apyvarta kredito apyvarta
Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas, debeto ir kredito pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir sumažėjimai – fiksuojami skirtingose jos pusėse. Turto padidėjimai registruojami tą turtą atspindinčių sąskaitų debeto pusėse, o sumažėjimai – kredito pusėse. Tokia turto pateikimo sąskaitose tvarka nusistovėjo
Tai tiesiog susitarimo dalykas, kuriame nereikia ieškoti gilesnės prasmės, bet paprasčiausiai reikia prisiminti.
Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama: jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turto apskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti ,,neigiamo turto” (kitaip sakant, jo negali būti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastai būna debetiniai. Tik itin retais atvejais (pavyzdžiui, dėl klaidų apskaitoje) pasitaiko ir vadinamųjų nenormalių, t.y. kreditinių, turto sąskaitų likučių. Taigi turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite. Šių sąskaitų rezultatinės sumos – jų likučiai atspindimi balanso turto dalyje.
D Turto sąskaita K
Likutis laikotarpio pradžioje
Objekto padidėjimai Objekto sumažėjimai
Likutis laikotarpio pabaigoje
Nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų pakitimus sąskaitose būtų galima fiksuoti tokia pat tvarka kaip ir turtą turto sąskaitose (padidėjimus – debete , o sumažėjimus – kredite). Tai susitarimo dalykas. Tačiau šių sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami ne į balanso turto, bet į savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Patogumo dėlei ir likučiai nuosavybės bei įsipareigojimų sąskaitose išvedami ne jų debeto (kaip turto sąskaitose), bet kredito pusėse.
D Nuosavybės sąskaita K
Likutis laikotarpio pradžioje
Objekto sumažėjimai Objekto padidėjimai
Likutis laikotarpio pabaigoje
Taigi nuosavybės sumos nuosavybės sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, negu nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas žymimas nuosavybės sąskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas – debeto pusėje. Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, o nuosavybės sąskaitų ,,normalus” likutis kreditinis. Ir jeigu nuosavybės sąskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra ir atitinkamo įmonės įsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje (dažniausiai kairioje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje (dažniausiai dešiniojoje pusėje) – tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų sumos.
Tokia duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarka atitinka istoriškai susiklosčiusį informacijos judėjimą buhalterinėse sąskaitose. Pradžioje sąskaitos buvo naudojamos ne viso įmonės turto ir jos veiklos rezultatų apskaitai, bet skolų įmonei ir įmonės skolų pasikeitimui kontroliuoti. Iš čia ir kilo sąskaitų dalių pavadinimai. Debete šalia materialiojo turto atspindima didelė dalis ir nematerialiojo – trečiųjų asmenų įsiskolinimai įmonei. Kadangi šios sumos įrašomos turto sąskaitų debete, jos dar vadinamos debitorinėmis skolomis, o patys skolininkai – debitoriais. Kalbant apie nuosavybės ir įsipareigojimų sąskaitas, pirmiausia reikia pažymėti, kad daugelyje jų atspindimos priešingos turtui įmonės įsiskolinimų sumos. Kadangi jos įrašomos šių sąskaitų kredite, tai ir pačios įmonės skolos vadinamos kreditoriniais įsiskolinimais, o skolintojai – kreditoriais. Šios sąskaitose tuo pačiu būdu kaip įsipareigojimai kreditoriams atspindima ir įmonės savininkų nuosavybė. Tai neprieštarauja jau aprašytai duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarkai, nes vienas svarbiausių bendrųjų apskaitos principų – įmonės principas – reikalauja įmonės savininkų turtą atskirti nuo įmonės turto. Taigi terminas ,,savininkų nuosavybė” apskritai galėtų būti pakeistas sąvoka ,,įmonės įsipareigojimai savininkams”, o pačios nuosavybės atspindėjimo buhalterinėse sąskaitose tvarka iš esmės nesiskiria nuo įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaitos.