Turinys
Įvadas 2
1. Valstybės biudžeto vaidmuo šalies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui 3
2. Biudžeto sudarymo principai 4
3.Valstybės biudžeto teisinis reglamentavimas 6
4. Valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų formavimas 8
4.1. Mokesčių į Lietuvos biudžetus ir fondus struktūra 9
4.2.Valstybės biudžeto pajamos 2003-2004 m……….. ………10
4.3.Biudžeto asignavimai 2003-2004 m………………………………………………………………..11
4.4. Valstybės biudžetas 2005m………………………………………………………………………….12
4.5. Asignavimai 2005 m…………………………………………………………………………………..14
5. Valstybės išlaidos…………………………………………………………………………………………………..15
Išvados 17
Literatūros sąrašas 18
Įvadas
Valstybės biudžetas yra visuma biudžetinių santykių, kurie atsiranda formuojant ir panaudojant šalies biudžetinį fondą. Ekonominiu požiūriu valstybės biudžetas – tai piniginiai santykiai, kylantys tarp valstybės ir juridinių bei fizinių asmenų dėl nacionalinių pajamų paskirstymo, ryšium su biudžetinio fondo sudarymu ir panaudojimu finansuojant socialines – ekonomines, gynybos, valstybės valdymo ir kitus poreikius. Taigi valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perpaskirstoma dalis respublikos nacionalinių pajamų.
Nacionalinis biudžetas – tai piniginiai santykiai, susiklostantys tarp valstybės ir subjektų, sudarant ir paskirstant biudžetinį fondą, skirtą finansuoti nacionalinę ekonomiką, valstybės gynybą ir valdymą. Ekonominiu požiūriu – tai vienas iš būdų paskirstyti nacionalines pajamas. Valstybinio biudžeto dėka valstybė turi galimybę sukoncentruoti finansinius resursus strategiškai svarbiose ekonominio ir socialinio vystymosi kryptyse ir įgyvendinti valstybinio reguliavimo būdus rinkos ekonomikos sąlygomis.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, Vyriausybės veiklos programa, strateginio planavimo principais ir patvirtintais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir išlaidų sąmatų projektais.
Šio darbo tikslas-išnagrinėti valstybės biudžeto formavimo tvarką bei ypatumus.
Rašant šį darbą vadovausiuosi naujausiu 2003 gruodžio 23 d. „Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo“ įstatymu Nr. IX-1946. Taip pat statistine medžiaga.
1. Valstybės biudžeto vaidmuo šalies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui
Biudžetas – tai sąmata, pagal kurią išlaidos turi atitikti laukiamas pajamas. Jis išreiškia visumą biudžetinių santykių formuojant ir panaudojant biudžetinį fondą, skirtą ūkiui plėsti, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, šalies valdymui ir gynybai. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. Savo esme valstybės biudžetas – tai biudžetiniai santykiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie susidaro perskirstant nacionalines pajamas (iš dalies ir nacionalinį turtą).
Valstybės biudžetą reikia vertinti kaip savarankišką ekonominę kategoriją, kuriai yra būdingi tokie patys bruožai kaip ir finansams (biudžetas yra finansų dalis). Tačiau biudžetas turi tam tikrų ypatumų, kurie jį skiria nuo kitų finansinių grandžių. Valstybės biudžeto ypatumai yra šie:
1) valstybės biudžetas – tai ypatinga paskirstomųjų santykių ekonominė forma, nes formuoja nacionalines valstybės pajamas visuomenės poreikiams tenkinti;
2) nacionalinių pajamų perskirstymas vyksta biudžeto dėka visose finansinės veiklos sferose;
3) nacionalinių pajamų perskirstymas užima centrinę vietą valstybės finansuose, todėl valstybės biudžeto būklė yra svarbi visos finansinės sistemos grandis.
Valstybės biudžeto esmė
Valstybės biudžeto esmė – tai ekonominė vertinė kategorija. Ji realizuojama per paskirstomąją (perskirstomąją) ir kontrolės funkcijas. Perskirstymo dėka funkcijos dėka piniginės lėšos koncentruojamos valstybės rankose ir panaudojamos valstybės poreikiams tenkinti, o kontrolinės funkcijos dėka tikrinama, ar laiku ir pilnai panaudojami finansiniai ištekliai, kokios susidaro faktinės biudžetinių lėšų paskirstymo proporcijos, ar efektyviai jos panaudojamos. Per valstybės biudžetą valstybė naudoja tiesiogines ir netiesiogines poveikio formas ekonomikai, t.y. subsidijuoja įmones, teikia investicijas, finansuoja karinės pramonės konvenciją ir t.t. Teisingai sudarytas biudžeto mechanizmas gali realiau veikti ekonomikos plėtrą ir socialinę sferą, paspartinti mokslo ir technikos pažangos tempus, atnaujinti ir tobulinti materialinę bazę.
Valstybės finansų piniginių santykių subjektas yra valstybė, t.y. įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Valstybės ir savivaldybių
biudžetai yra centrinė Lietuvos Respublikos finansų sistemos grandis. Biudžeto dėka yra kuriami valstybės ir savivaldybių piniginiai fondai, kurie užtikrina bendravalstybinių reikalų sprendimą, sudaro finansinį pagrindą įgyvendinti valdžios ir vietos savivaldos institucijų funkcijas.
Biudžeto esmė pasireiškia tuose visuomeniniuose santykiuose, kurie susiję su biudžeto lėšų koncentravimu ir panaudojimu. Tuo požiūriu biudžetas yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, kurie atsiranda sudarant, paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus, skirtus bendrų valstybės ir savivaldybių uždavinių įvykdymui bei nustatant ir įgyvendinant atatinkamos valdžios institucijos funkcijas.
Valstybės biudžetas – valstybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
Pagal LR Konstituciją biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
2. Biudžeto sudarymo principai
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo pagrindinės nuostatos
1.Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus rengia Finansų ministerija.
2. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis Vyriausybės programa, valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, šiuo Įstatymu, kitais įstatymais bei kitais aktais, šalies ūkio plėtros prognozėmis, Europos Sąjungos paramos strateginiais dokumentais, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais .
3. Asignavimų valdytojai programas rengia vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta Strateginio planavimo metodika (17 str.).
Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui
Vyriausybė atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš pateikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatoma:
1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
2) įmokų į valstybės biudžetą (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas), skiriamų specialioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;
3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal biudžetines įstaigas programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, išskyrus valstybės aukštąsias mokyklas, valstybės mokslinių tyrimų įstaigas, kurioms asignavimai neišskiriami iš jų darbo užmokesčio.
4) grynojo skolinimosi limitas;
5) biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas;
6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos;
7) savivaldybių skolinimosi limitai;
8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą.
Atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas.