TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. DĖSTOMOJI DALIS 4
2.1. Testas: Žmogaus bazinės prielaidos apie kitus asmenis(pagal McGregor „X“ ir „Y“
teorijas) 4
2.2. Testas: vadovas kaip skatintojas (pagal A. Maslou poreikių teoriją) 6
2.3. Testas: Darbuotojų motyvacija (pagal F. Hercberg dviejų veiksnių teoriją) 7
2.4. Testas: Mano asmeniniai poreikiai (pagal D. McClelland 3-jų kategorijų poreikių
teoriją) 8
2.5. Testas: Mano darbo komandos vaidmenys (pagal M. Belbin teoriją) 9
2.6. Testas: Mano tipų rodiklis (pagal Myers – Briggs) 11
2.7. Anketa: Vadovas/-ė ir jo/jos profesinis ugdymas 12
2.8. Anketa: Kokio tipo organizacijai aš vadovauju (norėčiau vadovauti)? 13
3. IŠVADOS 14
4. LITERATŪROS SĄRAŠAS 15
1 priedas A. Maslou poreikių piramidė 16
ĮVADAS
Žmonės jau gilioje senovėje suprato, kad susitelkę gali atlikti tokius darbus, kokių vienas žmogus nepajėgtų padaryti. Jie suprato ir tai, kad jų pastangos turi būti suderintos, kad kiekvienas turi žinoti, ką jis turi dirbti. Ir geriausia yra, kai yra žmogus, kuris kiekvienam tą nurodo, pataria bei pastebi netinkamai atliktą darbą. Tai ir buvo priežastis organizacijoms atsirasti. Organizacija yra vadovų pasaulio pagrindas.
Organizacija – grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo ar tikslų.
Taigi organizaciją apibūdinome kaip grupe žmonių, kurioje kiekvienas jos narys tampriais ryšiais yra susijęs vienas su kitu. Šiuos ryšius reikia tvarkyti – koordinuoti.
Todėl reikia žmogaus, kuris tai darytų – vadovo.
Vadovas – tai žmogus, kuris derina kitų žmonių, pavaldinių, veiklą, stebi, kad ji būtų tinkamai bei laiku atlikta, ir priima sprendimus.
Iš pirmo žvilgsnio vadovo darbas atrodytų labai paprastas ir nesudėtingas, tačiau iš tiesų taip nėra. Vadovo darbas yra labai sudėtingas procesas, nes ant vadovo pečių krinta didelė atsakomybė, nuo jų sprendimų priklauso organizacijos gerovė.
Vadovų darbui bendra tai, kad jų veiksmai trumpalaikiai, įvairialypiai ir fragmentiški – nėra visiškai vienodų. Kiekvienas vadovas atlieka savo vaidmenį, kuriam savo charakteriu ir asmeninėmis savybėmis suteikia specifikos, bet nepakeičia jo turinio.
Šio darbo tikslas yra plačiau susipažinti su savo kaip vadovo savybėmis, panagrinėti įvairius vadovų tipus bei savybes reikalingas produktyviai vadovo veiklai, priskirti save tam tikram tipui, išskirti savo teigiamas bei neigiamas savybes, kurio padėtų ir kurios trukdytų mano kaip vadovo veiklai ir nuspręsti ar esu skirta būti vadove. Tam, kad būtų lengviau tai padaryti prieš rašant šį darbą buvo atlikti įvairūs testai, kurių rezultatai yra pateikiami grafikuose ir po jais pateikiami trumpi komentarai bei mano asmeninė nuomonė.
DĖSTOMOJI DALIS
Pasaulyje yra begalės žmonių, kiekvienas iš jų turi tam tikrą požiūrį į gyvenimą, vieni nuo kito mes skiriamės ne tik plaukų, akių, odos spalvą bet ir charakterio savybėmis. Turbūt sunkoka būtų rasti du identiško charakterio žmones. Todėl skiriasi ir mūsų poreikiai. Kai kuriems žmonėms vadovavimas yra svarbus kaip oras, kitiems to visiškai nereikia, jie jaučiasi gerai klausydami kitų nurodymų ir gal būt net nesusimasto apie vadovavimo galimybę. Tai, mano manymu, priklauso nuo įgimtų savybių. Vieni gimsta vadovais, kiti ne.
Daugelis iš mūsų be abejonės norėtų tapti didelės įmonės vadovais, kuri duotų didelį pelną (nes aš manau, kad pagrindinis motyvatorius siekiant vadovo kėdės yra materialinė gerovė). Bet ne kiekvienas gali juo tapti. Ši veikla specifinė, jai reikia ne tik ypatingų žinių, pasirengimo, patyrimo, bet ir tam tikrų savybių.
Aš manau, kad mano asmeninės savybės tikrai nėra lyderės, tačiau vadovauti kitiems, įvertinti pavaldinių darbo kokybę bei priimti sprendimus tikrai sugebėčiau. Žinoma, kad galėčiau siekti vadovės kėdės bei pradėti eiti šio tikslo link pirmiausiai turėčiau išsiaiškinti savo teigiamas savybes ir pradėti jas tobulinti ir ugdyti, taip pat man trūksta teorinių žinių, kurių turėčiau pasisemti iš tam tikros literatūros, bei bendraudama su žmonėmis turinčiais patirties šioje srityje, o taip pat studijuodama Vilniaus kolegijoje. Plačiau besidomint vadovo veikla, jo atliekamomis funkcijomis ir įmonės veikla bei sistemingai besišviečiant, vadovo darbas turėtų tapti labiau suprantamas, galbūt atsirastų karjeros galimybė bei tai turėtų pagerinti mano bendravimo sugebėjimus.
Kad išsiaiškinčiau savo kaip vadovės savybes bei nuspręsčiau ar tikslinga būtų eiti šią linkme toliau pateikiami testų rezultatai, trumpas paaiškinimas bei išvados.
Testas: Žmogaus bazinės prielaidos apie kitus asmenis(pagal McGregor „X“ ir „Y“ teorijas)
Šis testas sudarytas, siekiant geriau suprasti savo nuomonę, kurią susidarome apie kitus žmones ir jų prigimtį. Žmogaus prioritetinį požiūrį į kitus žmones ir darbą D. McGregor suskirstė į dvi alternatyvias grupes, jas pavadindamas „X“ ir „Y“ teorijomis. Minėtos teorijos grindžiamos priešingomis prielaidomis apie žmonių pasiryžimą naudingai dirbti organizacijoje.
Prie teorijos „X“ D. McGregor priskyrė autokrato prielaidas.
Autokratas – tai žmogus, turintis pakankamai valdžios, kad primestų savo valią
pavaldiniams, ir, kai reikia, nesvyruodamas tuo naudojasi.
„X“ teorijos šalininkai laikosi „masių vidutinybių“ prielaidos. Jų nuomone, masėms būdingi tik fiziologiniai poreikiai (darbo užmokestis, būstas, maistas, miegas, seksas ir kt.). „X“ tipo vadovai asmeniškai vadovauja pavaldžių darbuotojų darbui ir, siekdami jo įvykdymo, neretai grėbiasi psichologinio spaudimo, net prievartos pavaldinių atžvilgiu. Kai autokratas užuot prievartavęs naudoja skatinimą atlyginimu, jis vadinamas geranorišku autokratu. Pasitaiko atvejų, kai tokie vadovai sutinka įtraukti pavaldinius užduočių planavimą, tačiau teisę priimti galutinį sprendimą, paskirstyti darbą bei kontroliuoti vykdymo eigą jie palieka sau.
Prie „Y“ teorijos priskiriama demokratinės valdymo savybės.
Demokratas – tai žmogus, kuris atsižvelgia į kitų nuomonę bei leidžia pasireikšti, pagrindinis uždavinys yra pavaldinių rėmimas, vystant jų potencialius gebėjimus efektyviai prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo.
„Y“ teorijos šalininkai – priešingai – gina „sudėtingo asmens“ koncepciją, kurios pagrindą sudaro organizacijos ir individo tikslų integracija bei pavaldinių skatinimas dirbti geriau, naudojant aukštesnio lygio poreikius (bendravimas, pripažinimas, tobulėjimas). Darbuotojai dalyvauja priimant svarbius sprendimus. „Y“ tipo vadovai deda nemažai pastangų atvirumo, pasitikėjimo bei savitarpio pagalbos atmosferos organizacijoje sukūrimui.
Atlikus šį testą gavau tokiu rezultatus (pateikti grafiškai):
1 pav.
Iš testo rezultatų matome, kad esu linkusi labiau pritarti „Y“ teorijai. Tai reiškia, kad renkuosi demokratišką vadovavimo stilių. Manau, kad darbas gali būti malonus, kai yra sudaromos palankios sąlygos tobulėti, bei leidžiama pareikšti savo nuomonę ir galima tikėtis, kad jinai bus išklausyta. Taip pat manau, kad siekiant organizacijos tikslų yra svarbi savikontrolė ir dauguma žmonių gali asmeniškai nusistatyti savo užduoties darbo kryptis ir kūrybiškai atlikti gerai motyvuotą darbą.
Susipažinus su „X“ ir „Y“ teorijomis negalima teigti, kad viena yra geresnė už kitą, nes tiek autokrato, tiek demokrato savybės yra teigiamos, tiesiog reikia rasti atitinkama sferą, kur galima būtų jas panaudoti.