TURINYS
ĮVADAS 3
KOMPETENCIJOS SĄVOKA 4
KOMPETENCIJOS SĄVOKOS RAIDA 6
PAGRINDINĖ, PALAIKANČIOJI IR PAPILDOMA KOMPETENCIJA 7
KETURI KOMPETENCIJOS ELEMENTAI 7
KOMPETENCIJOS TIPAI 8
IŠVADOS 10
LITERATŪRA 11
PRIEDAI 12
ĮVADAS
Gyvename ypatingomis socialinėmis transformacijomis pasižyminčiame laikotarpyje, kai pagrindiniais ūkio vystymosi ištekliais tampa nebe kapitalas, darbo jėga ar gamtiniai ištekliai, bet žinios, arba plačiau intelektualinis kapitalas. Dėl šios priežasties XXI amžius vadinamas žinių arba informacijos amžiumi.[1] Taigi tokios sąvokos kaip žinios, kompetencija, konkurencinis pranašumas labai dažnai aptariami ir analizuojami tiek teoretikų, tiek praktikų. Šie unikalūs resursai apibūdinami įvairiausiais išsireiškimais, tokiais kaip “išskirtinė kompetencija”, “nematomi resursai”, “esminė/šerdinė/pagrindinė kompetencija, “esminiai sugebėjimai”, “vidiniai sugebėjimai”, “įgūdžių ir sugebėjimų akumuliacija”, “unikalus vadybinis talentas”, ir t.t. Reikia pastebėti, kad kompetencijos sąvoka ir kitos aukščiau paminėtos sąvokos kartais apibūdinamos skirtingai, o kartais kaip sinonimai. Diskusijose, kompetencija dažnai vartojama tarsi žinių ar sugebėjimų atributas, siekiant apibūdinti darbuotojų gebėjimus atlikti užduotis labai gerai, arba organizacijos gebėjimą teikti aukščiausios kokybės paslaugas.
Pastaraisiais metais iš esmės keičiasi įmonių darbuotojų darbo pobūdis. Anksčiau jų veiklai būdingą specializaciją keičia didelė darbo užduočių įvairovė, todėl nepakanka būti aiškiai apibrėžtos srities specialistu. Šiandien įmonės darbuotojai turi sugebėti imtis įvairaus pobūdžio darbų, jiems keliama daug naujų reikalavimų, nes dažnai vadovų ir darbuotojų grupių lūkesčiai yra labai skirtingi.
Šiame darbe aptarsime kompetencijos sąvoką ir tris kompetencijos tipus. Išanalizuosime įmonės kompetenciją, plačiau įvertindami atskirus elementus. Darbe aprašytas skirtingas kompetencijos sampratas galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai priklauso ta kompetencija , kuri padeda įmonei konkuruoti rinkoje – tai funkcinė samprata. Ją papildo struktūrinė samprata, kuri kompetenciją apibūdina pagal jos vidinius elementus ir jų tarpusavio sąveiką. Siekiant suvokti kompetenciją, reikia susieti abi sampratas. Jas galime sieti su kitomis trimis esminėmis sąvokomis: verslo procesais, technologijų ir žinių vadyba
KOMPETENCIJOS SĄVOKA
Kasdieninėje kalboje : kompetentingas: reiškia : kvalifikuotas: arba : „sugebąs“. Paprastai mes nejaučiame skirtumo tarp šių dviejų žodžių. Tačiau vadybos požiūriu kompetencija ir įgūdžiai, gebėjimai nėra tas pats. Kompetencija vadybine prasme, reiškia absoliutų sugebėjimą atlikti konkretų darbą pagal numatytus standartus. Kompetenciją galima apibrėžti kaip elgsenos repertuarą, leidžiantį konkrečioje organizacijoje adekvačiais būdais pasiekti efektyvumo siekiant strateginių organizacijos tikslų. Kitaip tariant, kompetencija reiškia būtinų darbo uždaviniui ar vaidmeniui atlikti mokėjimo, įgūdžių, žinių ir gebėjimo derinį.[5, p.5]
Kompetencija- tai žinių ir įgūdžių derinys bei sugebėjimas juos pritaikyti konkrečiomis aplinkybėmis. Tai vadybos funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos bei situacijos apribojimus. [6, p.165]
Kompetencija – funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą – žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje efektyviai sprendžiant iškylančias problemas. Vadinasi kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. [7, p. 12]
Profesionalo tam tikro srityje, šiuo atveju valstybės tarnautojo kompetencija gali priklausyti ir galėtų būti nagrinėjama išskiriant dvi dimensijas- sritį ir kokybę. Srities dimensija nusako kurioje srityje valstybės tarnautojas yra kompetetingas t.y. rolės, užduotys, funkcijos ir t.t. Kokybės dimensija apibrėžia darbo kokybę, tam tikroje skalėje: pradedant darbuotoju, kuris yra ką tik pradėjęs dirbti ir nėra gerai susipažinęs su tam tikra sritimi ir baigiant ekspertu, kuris yra pripažintas kolegų kaip ypatingai gerai išmanantis tam tikrą sritį. Karjeros metu tarnautojų kompetencijos sritis keičiasi, jie gali vystyti savo gebėjimus kitose srityse, prisiimdami kitus vaidmenis organizacijoje (vadovo, mokytojo ir t.t.), tuo pačiu jie pastoviai tobulina savo darbo kokybę įvairiose srityse, nepriklausomai nuo kompetencijos lygio. Mokslininkas Pearson (1984) siūlo apibrėžti kompetenciją kaip tęstinę atkarpą, kuri prasideda tik žinojimu kaip “kažką” atlikti ir baigiasi žinojimu kaip “kažką” atlikti labai gerai, taigi sugebėjimas kažką atlikti kompetetingai būtų kažkur tarp šių dviejų atkarpos taškų.