TURINYS
ĮVADAS 3
1. GAMYBOS ISTORIJA 4
1.1. PRIEŠISTORINIAI LAIKAI 4
1.2. PRAMONINIS PERVERSMAS 4
1.2.1. Garo amžius 5
1.2.2. Verpimo pramonė 5
1.2.3. Anglių kasyba 6
1.2.4. Elektros amžius 6
1.2.5. Metalo amžius 7
1.2.6. Žemės ūkio ir maisto gamybos perversmas 7
1.2.7. Nafta ir dujos 8
2. ŠIUOLAIKINĖ GAMYBOS SAMPRATA 9
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
ĮVADAS
Istorijoje gamyba yra minima jau nuo XXIV a. prieš mūsų erą. Tuometiniais laikais gamyba klestėjo Babilono mieste. Babilone buvo prekiaujama ne tik savo, bet ir įvežtiniais gaminiais. Taip pat gamybos užuomazgos atrastos ir Indijoje, net III tūkstanmetyje prieš mūsų erą.
Amžiams bėgant gamyba vis labiau pradėjo plėtotis, atsirado poreikis greičiau pagaminti reikiamus įrankius bei produktus. Darbo pasidalijimas bei seni gamybos metodai nebuvo gamybos plėtotės variantas.
Gamybos plėtojimosi viršūnė pasiekta pramoninio perversmo metu. Pradeda įgyvendinti įvairias idėjas, kurias mokslininkai pritaikė gamybos srityje. Pirmi didieji išradimai, tokie kaip garo variklis, elektros energija, garvežys padėjo pamatus šiuolaikinio gyvenimo susidarymui, su dideliais fabrikais ir miestais.
Šiuolaikinė gamyba yra modernizuota, daug darbų atliekama kompiuterių pagalba arba naudojant atitinkamas modernias stakles. Taip pat reikia pasakyti, kad modernėjant gamybai pradėta plėtoti ir gamybos teorija. Ji apima labai daug gamybos aspektų.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti gamybos užuomazgas priešistorėje;
2. Aptarti svarbiausius pramoninio perversmo atradimus, bei jų įtaką tolimesnei gamybos istorijai;
3. Išnagrinėti šiuolaikinės gamybos sampratą.
Darbo tikslas:
Išnagrinėti ir aptarti gamybos istoriją bei dabartinę jos sampratą.
1. GAMYBOS ISTORIJA
1.1. PRIEŠISTORINIAI LAIKAI
Gamybos istorija prasidėjo jau priešistorėje. Babilono mieste bei Indijoje jau aptiktos gamybos užuomazgos.
Kadangi Babilonas neturėjo jokių žemės turtų, jie nuo seniausių laikų varė gyvą mainų prekybą su kitomis tautomis ir sritimis. Hamurabio valdymo metais Babilonas tapo prekybos centru, ir tai nulėmė miesto gerovę. Babiloniečiai prekiavo ne vien savo bei įvežtiniais gaminiais, bet ir sėkmingai vertėsi kaip tarpininkai, neblogai pelnėsi iš perpardavimo. Pagrindinės žaliavos, kurias babiloniečiai įsiveždavo, buvo mediena, metalai ir akmenys. Parvežti brangios medienos dažnai buvo siunčiamos specialios ekspedicijos, o kartais rengiami karo žygiai. Pirkliai parveždavo įvairių brangakmenių.
Ne tik Babilone buvo aptikta gamybos užuomazgų. Sprendžiant iš archeologinių iškasenų, Indijos teritorijoje žmonių gyventa jau paleolite. III tūkstantmečio viduryje Indo slėnyje įsikūrė miestai kuriuos archeologai aptiko XX a. Indijoje Harapos (Pendžabe) ir Mohendžo Daro (Sinde) rajonuose gyventojai gamindavo ginklus iš vario, paskui net iš žalvario, tačiau geležies tais laikais jie nesugebėjo išgauti, todėl noragams gaminti naudojo titnagą.
Minėtuose miestuose ir regionuose prasidėjo nenutrūkstama gamybos istorija.
1.2. PRAMONINIS PERVERSMAS
Pasaulis, kokiame mes dabar gyvename, su fabrikais ir dideliais miestais – atsirado mažiau kaip prieš tris šimtus metų Britanijoje, vėliau pasiekė Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas.
Esminis lūžis įvyko pramoninio perversmo metu apie 1760 metus. Didelės permainos visiems laikams pakeitė žmonių gyvenimą ir darbo būdą.
Svarbiausias ir vienas iš pirmųjų išradimų buvo garu varomos mašinos. Jomis naudojantis buvo galima daug greičiau pasigaminti audeklų ir kitų gaminių bei greičiau pasiekti kitus miestus bei regionus. Mašinų gamybai bei jos valdymui reikėjo daug naujų darbininkų, taigi neturtingi žmonės iš kaimų pradėjo keltis į miestus ir kurtis kuo arčiau gamyklų. Pramoniniuose miestuose buvo didelė darbo pasiūla bei geri atlyginimai.
Pramoniniai pokyčiai palietė daugelį pramonės šakų tarp jų ir žemės ūkį. Svarbiausi pokyčiai įgavo atitinkamus pavadinimus:
• Garo amžius;
• Verpimo pramonė;
• Anglių kasyba;
• Elektros amžius;
• Metalo revoliucija;
• Žemės ūkio ir maisto gamybos perversmas;
• Naftos ir dujų panaudojimas.
1.2.1. Garo amžius
Garo amžiaus pradžia siejama su garo variklio atradimu.
1763 m. Džeimsas Vatas (Watt), įrankių meistras iš Škotijos Glazgo miesto, patobulino nedidelį Njukomeno modelio variklį, kuriame garas buvo šildomas ir aušinamas tame pačiame cilindre. Kodėl gi neįrengus taip, kad jis auštų kitame cilindre? Vatas padarė antrąjį cilindrą, pavadino jį kondensatoriumi, ir variklis pagerėjo. Taip gimė šiuolaikinis garo variklis, ir Vatas gavo išradimo patentą.
Nuo 1797 m. Anglas Ričardas Trevitikas pradėjo gaminti garinių mašinų modelius. 1800 metais užpatentavo didelio slėgio garo mašiną. Ir 1801 metais Trevitikas sukūrė didelio slėgio garo varomą garvežį. Jis buvo naudojamas akmens anglių kasyklose, krovinių pervežimui. Ričardo Trevitiko garvežys važiavo geležiniais bėgiais ir galėjo gabenti 20 tonų krovinį, tačiau greitis buvo nedidelis. 1815 metais Trevitikas pradėjo gaminti cilindrinius garo katilus.
Džordžas Stefensonas (1781–1848) patobulino Ričardo Trevitiko sukurtą garvežį. Jis sumanė panaudotą garą išleisti per dūmtraukį ir pagerino variklio degimą, todėl
garvežys daug greičiau galėjo traukti krovinį bėgiais.
Stefensonas 1823 m. Niukaslyje įkūrė pirmąją pasaulyje garvežių gamyklą.
1.2.2. Verpimo pramonė
Pramoninis perversmas labiausiai paveikė tekstilės (audimo) pramonę. XVII a. žemės savininkai Vakarų Indijoje, o vėliau ir Šiaurės Amerikoje pradėjo auginti medvilnės krūmelius. Juos skindavo vergai. Medvilnę gabendavo laivais į Angliją, Lankašyro grafystę. Ten varganose trobelėse darbininkai iš medvilnės ausdavo audeklus. Trobelėse gimė audimo pramonė.