Turinys
Įvadas88
1. Komandos sąvoka
2. Komandos or jų kūrimas
3. Efektyviai dirbanti komanda
3.1. Aukšto lygio komanda (superkomanda)
3.2. Savivaldos komanda
Išvadas
Literatūros sąrašas
Įvadas
Šiuolaikiniame versle daugelis įmonių vis dažniau susiduria su ekstremaliomis situacijomis, sudėtingomis problemomis, kurioms suvaldyti ar išspręsti tradicinės organizacinės struktūros ir senos hierarchijos nepakanka.
Į pagalbą organizacijų vadovai pasitelkia komandas – darnias, bendro tikslo siekiančias darbuotojų grupes, kurios veikdamos kryptingai ir nuosekliai pasiekia laukiamų rezultatų.
Tačiau suburti tobulai veikiančią komandą sudėtingas, išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Nepakanka vien suburti į grupę geriausius įmonės specialistus, tikintis, kad jie išspręs iškilusią problemą. Kartais geras specialistas gali visiškai nepritapti prie komandos.
Komandos kūrimo ir komandinio darbo klausimai ir nagrinėjami šioje knygoje. Knygą sudaro keturios dalys, suskirstytos į smulkesnius skyrius.1. Komandos sąvoka
Komanda vadiname du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo [1, p. 489].
Pagal V.Barvydienę ir J.Kasiulį [1], pasiekusios aukščiausią lygį, efektyvios darbo grupės dažniausiai vadinamos komandomis.
Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti [2, p.72]. Šį apibrėžimą galima laikyti geriausiai apibūdinančiu komandą.
Pagrindiniai komandos darbo bruožai yra:
1) bendradarbiavimas,
2) tarpusavio pagalba,
3) vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.
Komandinis darbas yra grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, tačiau jeigu komandą sudaro panašios ar vienodos asmenybės, komandinio darbo efektyvumas krenta, kaip besistengtų komandos nariai bendradarbiauti ir vienas kitam padėti.
Tik įvairių asmenybių bruožų samplaika įgalina komandą dirbti efektyviai, nes tuomet komandos nariai gali mokytis vienas iš kito, papildyti vienas kitą, taip pat, tarp priešingų asmenybių iškylantys konfliktai padeda nesurambėti, diskutuoti ir ieškoti geriausio sprendimo.
Žinoma, ir čia turi būti išlaikyta pusiausvyra – visiškai nieko bendro neturinčios asmenybės gali nuolat konfliktuoti, nenorėti bendradarbiauti, kas taipogi sumažintų komandinio darbo efektyvumą.
2.Komandos ir jų kūrimas
Organizacijos sukurtos tikintis, kad jos leis įveikti bendrą darbą lydintį chaosą. Sukuriama struktūra, skeletas, kuris įgalina formuoti numatomus tarpusavio ryšius tarp individų, technologijų, darbo užduočių ir resursų. Ir kiekvieną kartą, kada iškyla būtinybė apjungti žmonių pastangas, teigiami jų veiklos rezultatai gali būti pasiekti tik betarpiškai taikant vienokią ar kitokią valdymo formą.
Skirtumus tarp organizacijų ir liūdnas dezorganizuotume pasekmes iliustruoja trumpas sakinio pavyzdys „oužrgareztikniulzactąriijanata“. Akivaizdu, kad tai tik bereikšmis raidžių kratinys. Pabandysiu jį pertvarkyti ir suteikti raidėms prasmę“ „organizacijaužtikrinarezultatą“. Mes gavome darbinę konstrukciją, kuri, taip kitko, neatitinka rašybos taisyklių. Bet nedideli pataisymai, paliekant tarp raidžių tarpus, leidžia mums sužinoti, kad tai „organizacija užtikrina rezultatą“. Tikrovėje, teisinga žmonių ir daiktų organizacija turi esminę reikšmę koordinuojant bendros veiklos procesą [1, p.3 19].
Šioje dalyje mes apžvelgsime pagrindines klasikines ir naujausias organizacines formas ir jų įtaką organizacinėms problemoms (OP), komandų vai’dmenį įveikiant organizacines problemas, pakeliant pasitenkinimo atliktu darbu lygį ir išlaisvinant darbuotojų kūrybinį potencialą.
3. Efektyviai dirbanti komanda
3.1. Aukšto atlikimo lygio komanda (superkomanda)
Superkomandos, arba aukšto atlikimo lygio komandos – tai komandos, kurias sudaro nuo 3 iki 30 darbininkų grupės, susibūrusios iš skirtingų organizacijos sričių ir dirbančios kartu, kad išspręstų problemas, su kuriomis susiduria kasdien [1, p.491].
Iš pradžių superkomandos buvo vadinamos savivaldžiomis darbo komandomis, „tarpfunkcinėmis komandomis“, arba „aukšto atlikimo lygio komandomis“, o kai 1990 m. gegužės mėnesį žurnalas „Fortune“ pavadino jas superkomandomis, šis pavadinimas taip ir prigijo.
Kompanijoje „Federal Express“ jos sugalvojo planą, kaip išspręsti apskaitos problemas ir, jį įgyvendinusios, sutaupė kompanijai 2,1 milijono dolerių per metus. Viename kompanijos „General Mills“ košės fabrike Kalifornijoje tokios superkomandos sugebėjo vadovauti fabrikui naktinės pamainos metu be vadovo pagalbos [1, p.492].
Superkomandos taip pat tampa svarbios tokioms smulkaus verslo organizacijoms kaip reklamos agentūros. Vienu metu būtent technologija reklamuotojus išskyrė iš kitų. Pasak Billo Westbrooko, teisėjaujančio teikiant „One Show“ reklamos apdovanojimus, dabar reklamos pramonė pereina nuo technologijų prie strategijos. Lee Garfinkelis iš agentūros „Lowe and Partners“, išplėtusios pramogų ir komunikacijų tinklą iki 500 kanalų, aiškina, jog reklamavimas tampa patrauklesne pramonės šaka. Todėl kai kurios agentūros dabar taiko strategiją, į kurią įeina superkomandų, sudarytų iš agentūros direktorių, reklamos tekstų
autorių ir dailininkų, formavimas [1, p.492].
Superkomandos nuo kitų komandų skiriasi tuo, kad ignoruoja tradicinę „židinio hierarchiją“ – griežtai nustatytą tvarką, kai darbininkai yra apačioje, o vadovai viršuje. Ši sistema kartais būdavo labai gremėzdiška ir nepatogi darbininkų kasdienėms problemoms spręsti. Gerai organizuotos superkomandos valdo pačios save, sudaro savo darbo kalendorinius grafikus, nustato savo rezultatyvumo normas, užsisako darbui reikalingus įrengimus ir medžiagas, gerina produkto kokybę, bendrauja su vartotojais ir kitomis superkomandomis.