Kontrakto straipsniai (turinys)Tarptautinių žodžių žodyne kontraktas apibrėžiamas kaip sutartis,
nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas bei jų vykdymo terminus.
Komerciniame kontrakte pardavėjas parduoda arba sutinka parduoti pirkėjui
nuosavybės teisę į prekę už piniginį jos ekvivalentą, vadinamą kaina.
Teisiniu požiūriu kontraktas yra kontrakto šalių susitartos valio
pareiškimas, nusakantis turtinius santykius ir riziką. Paprastai kontraktai
yra sudaromi raštu ir detalus komercinės sutarties turinys susideda iš
daugybės straipsnių: prasideda nuo preambulės ir baigiasi šalių adresais.
Straipsnių kontrakte gali būti iki 50, tačiau tai būdinga stambiems,
sudėtingiems kontraktams. Čia bus aptarti 26 pagrindiniai kontrakto
straipsniai.
1. Kontrakto preambulė (apibrėžimas, subjektai)
Šioje dalyje būtinai įvardijamas kontrakto pobūdis, numeris, sudarymo
vieta ir laikas. Taip pat nurodomi jį sudarančių šalių pilni juridiniai
adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas, asmens, atstovaujančio
juridinį asmenį vardas ir pavardė, pareigos, veikiantis pagal įgaliojimą
arba įstatus). Tradiciškai, sutarties pradžioje pirmiau nurodomas
pardavėjos įmonės pavadinimas, o vėliau – pirkėjo rekvizitai.
2. Kontrakto objektas
Sutarties objektas yra esminė sutarties sąlyga. Tai prekių pavadinimas,
nusakant jų pagrindines charakteristikas. Jei prekių perkama įvairių,
būtinai pateikiamas prekių asortimentas, arba nurodoma, kokios tai prekės
ir pridedama specifikacija. Eksporto atveju nurodoma prekės kilmė
(gamintojo šalis) ir kad tai importo prekė ir kokiomis bazinėmis kontrakto
sąlygomis prekė yra perkama. Jeigu kontrakto objektas yra prekė su
sudėtingomis techninėmis charakteristikomis, tai jas galima išdėstyti
papildomai priede. Tokiu atveju, objektas aprašomas trumpai, nurodant į
priedą, kuriame patikslinamos prekių techninės charakteristikos. Kai
kontrakto objektas yra mašinos ar įrengimai, kontrakte arba jo prieduose
gali būti nurodytos techninės sąlygos, įrengimų priėmimas ir išbandymas,
reikalavimai techninei dokumentacijai, specialistų, kurie vykdys įrengimų
montavimą, komandiruočių sąlygos, pardavėjo įsipareigojimai dėl įrengimų
techninio aptarnavimo, remonto ir pan. Jei prekių savybės išsiskiria –
būtina išskirtinumas pabrėžti ir aptarti (spalva, ilgaamžiškumas ir kt.).
Tai apsaugo pirkėją nuo galimų pakaitalų pateikimo vietoje originalaus
gaminio, Kontraktų objektu negali būti prekė, priklausanti kitam asmeniui –
tokia sutartis laikoma neteisėta. Negalima parduoti objektų, kuriais
prekiauti draudžia įstatymai, tačiau sutarties objektu gali būti objektai
kuriems reikalingas specialus leidimas (meninės, numizmatinės, istorinės
prekės).
3. Kontraktų dokumentai
Tai sąrašas dokumentų, reikalingų pasirašant kontraktą. Sutarties tekste
dokumentai tik išvardijami ir pateikiami prieduose. Dokumentai gali būti
pagrindiniai ir papildomi. Prie pagrindinių dokumentų priskiriama
projektas, sutartinės kainos kalkuliacija, specifikacijos, užstato dydis,
laiduotojo pažyma ir pati. papildomi dokumentai papildo pagrindinius ir
jais gali būti produkcijos priėmimo aktai, pretenzijų formos ir pan.
4. Šalių įsipareigojimai
Kontraktuose kontrahentų įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai
kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas
arba už kontraktą garantuojanti šalis. Įsipareigojimo objektas gali būti
įvairus, pvz., ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti
rezultatą, panaudoti tam tikras priemones, Dažnai įsipareigojama dėl
nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų.
Gali būti numatyti rankpinigiai, turtas, obligacijos, hipoteka,
delspinigiai, baudos. Kontrakte gali būti numatyta skolininko ir laiduotojo
solidari atsakomybė, padidinanti kontraktų įvykdymo tikimybę. Šioje
sutarties dalyje pateikiamos atlygio už kontrakto nevykdymą sąlygos.
Sutariami rankpinigiai, kurie pirkėjui atsisakius vykdyti įsipareigojimus
lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai pirkėjui
sumokama dviguba rankpinigių suma; atlygintina suma už kontrakto nevykdymą;
avansas. Kontrakte gali būti įsipareigojimas visiškai padengti nuostolius.
Jei už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą nustatytos baudos,
tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (baudos,
delspinigiai). Pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai turi būti abipusiai ir
atitikti „Incoterms“ sąlygas.
5. Prekių kiekis
Tai esminė kontrakto sąlyga, ji gali būti neišskirta, o pateikta
aprašant objektą arba nustatant bendrą kontrakto vertę. Nurodant prekių
kiekį atkreiptinas dėmesys į prekių matavimo vienetą, kuris turi būti
aiškus ir suprantamas, patartina šalia nurodyti tarptautinėje matavimo
sistemoje priimtą vienetą. Papildomai rekomenduotina nurodyti
drėgnumą,
tūrį, svorį ir kitus reikalingus išmatavimus.
Jeigu prekės yra sudėtingų techninių charakteristikų, tai geriau
išdėstyti specifikacijose arba specialiame skyriuje. Įrengimų kiekis
nurodomas komplektais, paketais. Pateiktų įrengimų kiekio patikrinimas
atliekamas pagal pardavėjo specifikacijas.
Prekių svorių charakteristikos gali ir kisti, todėl transportuojant
stambias prekių siuntas, galima nurodyti leidžiamus nukrypimus į vieną ar
kitą pusę nuo nominalaus svorio, kontrakte vartojant sąlygas „apie“,
„arti“, „maždaug“.
6. Prekių kaina ir bendra prekių vertė
Kontrakto šalių susitarimu prekių kaina nustatoma ir įrašoma kontrakto
tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta, arba nacionaline valiuta ir
perskaičiuota trečios šalies valiuta. Atsiskaitymas tarp pardavėjo ir
pirkėjo gali vykti ir neužfiksuota kontrakte valiuta. Prekės kaina – tai
sutarta pinigų suma, kurią sumoka pirkėjas už prekę nurodytomis kontrakte
sąlygomis.
Kainos sudarymo procesas susideda iš kainos tikslų nustatymo, paklausos
įvertinimo, kaštų įvertinimo, konkurentų kainos analizės, kainodaros metodo
parinkimo ir prekės ar paslaugos kainos nustatymo.
Pagrindinės kainų rūšys yra: gamybos, rinkos, statistinės, pirkėjų,
sutartinės. Kontrakto kaina paprastai būna komercinė paslaptis Gamybos
kainos gali būti kainoraštinės, kalkuliacinės, slankiosios, dalinai
slankiosios. Rinkos kainos – pasaulinės, loko, pasiūlos, paklausos,
monopolinės ir pan. Pirkėjų kaina – vartotojo, didmeninė, mažmeninė,
statistinė-vidutinė, eksporto, importo, fiksuota ir kt.
7. Prekių kokybė
Prekių kokybė visada apibrėžiama remiantis standartais, techninėmis
sąlygomis, atskirų šalių standartais arba tarptautinėmis konvencijomis.
Kokybė – tai parametrų ir savybių visuma, pagal kuriuos sprendžiama ar
prekė atitinka kontrakto sąlygas arba pirkėjo reikalavimus. Kokybę
nustatyti galima įvairiai. Populiarūs pirkimai su apžiūros teise, pagal
bandomuosius pavyzdžius, pagal nustatytą kokybės bazę, kai nustatomi
numatytos ir pristatytos prekės kokybės skirtumai. Kokybės skyriuje
aptariama ir prekių markiravimo, įpakavimo, taros ir rekvizitų kokybė.
Dažnai prekių ar siuntų kokybė turi būti patvirtinta valstybinės arba
kompetetingos specialios organizacijos išduotais kokybės sertifikatais.
Sudėtingų įrengimų ar produkcijos kokybė nustatoma pagal pridedamas
technines sąlygas. Jei perkama pagal bandomuosius pavyzdžius, tai prekių
kokybė turi atitikti kontrolinį pavyzdį. Dažniausiai pagaminami trys
kontroliniai pavyzdžiai, kurių vienas būna pas pardavėją, antras pas
pirkėją, trečias, ginčą lemiančioje neutralioje organizacijoje. Pretenzijos
esant sutarties pažeidimams gali būti tenkinamos iš karto kompensuojant
patirtus nuostolius, peržiūrint sutarties sąlygas ar nutraukiant
susitarimą. Nuostolius kompensuoti galima sumokant baudas, netesybų sumas.
Netesybos gali būti numatytos įstatymų ir įvardintos kontrakte, tačiau
įstatyminės netesybos mokamos visais atvejais, net jei tai nenurodyta
kontrakte.
Esant nesutarimams dėl prekių kokybės jie gali būti sprendžiami
tarptautinėje organizacijoje arba atliekama prekių ekspertizė. Be to,
prekių kokybė apibrėžiama Jungtinių tautų konvencijos „Dėl tarptautinių
prekių pirkimo pardavimų sutarčių“ straipsniuose.
8. Mokėjimai ir atsiskaitymai
Praktiškai visuose kontraktuose numatoma mokėjimo sąlygos ir
atsiskaitymų formos. Ypatingai tai aktualu tarptautiniuose kontraktuose,
kur atsiskaitymai vykdomi valiuta. Jei partnerių valiuta nepaklausi, tai
kaina gali būti perskaičiuojama konvertuojama kita sutarta valiuta.
Rekomenduojama skaičiuoti kainas pastovia valiuta. Mokėjimai dažniausiai
atliekami importuotojo šalies valiuta. Valiutos kursų sumažėjimo rizika
dažniausiai tenka eksportuotojo šaliai, o padidėjimo – importuotojo. Dažnai
susitariama, kad importuotojas moka už prekes, gavęs patvirtinimą apie