Šiaulių Universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Vadybos katedra
Ekonomisto motyvavimo būdai
UAB xxxxxxxxxx
Vadybos referatas
Šiauliai, 2003 m.
TURINYS
ĮVADAS 3
MOTYVAVIMAS 4
1. MOTYVAVIMO ETAPAI 6
2. TRYS MOTYVACIJOS TEORIJŲ GRUPĖS, KURIOS NAUDOJAMOS UAB „XXXXXXXX“ PERSONALO VADYBOJE 7
2.1. A. Maslow poreikių hierarchija 7
2.2. F. Herzberg 9
2.3. B. F. Skinner pastiprinimo teorija 11
3. DARBUOTOJAI 12
4. EKONOMISTŲ MOTYVAVIMO BŪDAI BENDROVĖJE 12
4.1. Pagrindiniai motyvacijos stiprinimo būdai UAB „xxxxxxxxx“ 13
5. GALIMI MANO SAVIMOTYVACIJOS BŪDAI DARBE 14
LITERATŪRA 15
ĮVADAS
Visi žmonės turi įgimtų savybių, gabumų, kurie, jiems sąveikaujant su aplinka, kinta ir vystosi. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas ir tik su didelėmis išlygomis galima žmones jungti į grupes, turinčias bendrus siekius, interesus. Priklausomai nuo charakterio, kiekvienas darbuotojas toje pačioje situacijoje dažnai elgiasi visiškai skirtingai. Todėl vadovas, norėdamas žmones motyvuoti kokio tai tikslo siekimui, turi žinoti jų poreikius.
Motyvavimas – tai savęs ir kitų veiklos, siekiant asmeninių ar organizacijos tikslų, skatinimo procesas.
Žmonių poreikiai, psichologinis darbo klimatas yra galinga darbo našumą įtakojanti jėga. Tai davė pradžią naujai valdymo teorijos krypčiai, apimančiai žmonių veiklos motyvavimo organizacijoje problemų nagrinėjimą. Šios krypties tyrimo objektas – žmonių poreikiai, kaip jų veiklos elgesio motyvai ir jų patenkinimo būdai.
Psichologai teigia, kad žmogus turi poreikį, kuomet jis jaučia fiziologinį arba psichologinį kažko tai trūkumą. Motyvacijos teorijos suklasifikavo poreikius į dvi grupes: pirminius ir antrinius poreikius.
Pirminiai poreikiai savo prigimtimi yra fiziologiniai ir, kaip taisyklė, įgimti. Tai maisto, vandens, oro, miego, sekso poreikiai.
Antriniai poreikiai savo kilme yra psichologiniai. Pvz., pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai. Šie poreikiai paprastai suvokiami su patirtimi. Kadangi žmonių sukaupta patirtis yra skirtinga, todėl antriniai atskirų žmonių poreikiai skiriasi daug labiau negu pirminiai.
Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Apie jų egzistavimą galima spręsti tik iš žmonių elgesio. Būtent poreikiai tarnauja motyvais konkretiems žmonių veiksmams.
Kai žmogus jaučia poreikį, tai jį skatina veikti, ką nors daryti. Tikslas šiuo atveju yra suprantamas kaip poreikio patenkinimo įrankis, būdas. Atsižvelgdamas į poreikių patenkinimo laipsnį, žmogus žino, kaip jam reikės elgtis ateityje.
Poreikiai yra labai svarbūs organizacijų valdyme. Žmonės aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai bus tikri, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Todėl vadovai, norėdami motyvuoti savo pavaldinius organizacijos tikslų siekimui, turi būtinai žinoti ir įvertinti jų poreikius.
MOTYVAVIMAS
Tūkstančiai metų iki to, kai žodis “motyvacija” įėjo į vadovų leksikoną, jau buvo žinoma, kaip tikslingai paveikti žmones, siekiant apibrėžtų tikslų. Žmonijos istorija žino ilgus amžius praktikuotą bizūno ir meduolio metodą. Biblijoje, senovės mituose galima rasti daug istorijų, kai valdovai naudojo šį metodą (kalavijas arba karaliaus dukra). Vakarų civilizacijose tai buvo įprasta iki XIX a. pabaigos, nes tam buvo palankios ekonominės ir socialinės sąlygos. Neatsitiktinai A. Smitas šiuo laiku sukūrė “ekonominio žmogaus” koncepciją. Tačiau jau F. Teiloras suprato uždarbio ties bado riba absurdiškumą, sukurdamas “pakankamo dienos išdirbio” sąvoką. Jo sukurtas motyvacijos sistemos pagal bizūno ir meduolio principą efektyvumas buvo toks didelis, kad netgi kai kurie šių laikų vadovai jos ilgisi.
Motyvuoti savo bendradarbius reikštų paliesti svarbiausius jų interesus, suteikti jiems šansą realizuoti save darbe. Pati motyvacijos sąvoka turi didelį skaičių apibrėžimų, paprastai apjungianti tikslą, troškimą, akstiną, norą, siekimą, ketinimą. Įprastai motyvacijai priskiriama viskas, kas žadina realiai vykdomą aktyvumą. Išeities tašku laikomas nepatenkintas poreikis, sukeliantis įtampą, verčiantis jį ar ją veikti.
Ekonomistai tiria ir aprašo nacionalinę ir tarptautinę prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo rinkos būklę, konsultuoja ir pritaiko žinias ekonomikos politikai formuoti.
Ekonomistai tiria įvairius ekonominius reiškinius: nacionalinio ūkio sistemą, nacionalinę ir tarptautinę prekybą, finansų ir kainų politiką, užimtumą, darbo našumą ir išlaidas. Paprastai jie specializuojasi atskirose ūkinės veiklos srityse- pramonės, žemės ūkio, transporto, finansų ekonomikoje, tiria tokius reiškinius kaip infliacija ir bedarbystė, nagrinėja jų atsiradimo priežastis ir kitimo tendencijas.
Įmonės ar įstaigos ekonomistai paprastai planuoja įmonės ūkinę veiklą, analizuoja gautus rezultatus, ieško nuostolių priežasčių ir prognozuoja pelną. Jie pataria įmonės vadovams ekonominės krypties pasirinkimo, gamybos plėtojimo, efektyvaus išteklių panaudojimo ir produkcijos realizavimo klausimais.
Profesionalaus ekonomisto ir vadybininko (komersanto, apskaitininko) darbas visada susijęs su sprendimais, todėl „ekonomistas privalo matyti tikslą ir jo siekdamas būti
bešališkas, laisvas, nepaperkamas kaip menininkas ir dažnai toks žemiškas, koks esti politikas“(prof. habil.dr. S. Martišius, VU Ekonomikos fak. Dekanas).
Ekonomistai dirba privataus ir viešojo (valstybinio ir municipalinio) verslo įmonėse, kuriose gamyba, finansai ir komercija yra labai susiję. Municipalinės ir gamtosaugos vadybos specialistai dirba savivaldybėse, kur sprendžia aktualius klausimus socialinius bei ūkinius klausimus, aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtinių išteklių panaudojimo uždavinius. Marketingo ir prekybos vadybininkai dirba verslo plėtojimo, komercijos srityje. Apskaitos, finansų ir bankininkystės specialistai veda finansinę ir bankinę apskaitą visų nuosavybės formų įmonėse ir organizacijose, komerciniuose bankuose.
Reikalingi darbuotojų gebėjimai
• Gebėjimas bendrauti
• Geri organizaciniai gebėjimai
• Gebėjimas analizuoti ir sisteminti
• Įtaigumas
• Gebėjimas atlikti sudėtingus skaičiavimus, geria suvokti matematinius simbolius
• Nešališkumas, neutralumas, nepaperkamumas, tolerantiškumas
• Fizinis pajėgumas
• Aiški kalba ir atidumas
• Geras regėjimas
• Gebėjimas dirbti dinamišką darbą
Daugelio ekonomikos specialistų darbas yra sėdimas, daug laiko jie praleidžia prie stalo – tvarko dokumentus arba dirba kompiuteriu. Nuolatinis akių ir protinės įtampos reikalaujantis darbas kartais tampa profesinių ligų (regėjimo sutrikimų, galvos skausmų) priežastimi. Tačiau privačiose struktūrose dirbančių specialistų gana dinamiškas: susitikimai, pokalbiai, diskusijos, konsultacijos ir panašiai. Nuo jų gebėjimų įtikinti atsakingus asmenis priimti vieną ar kitą ekonominį arba finansinį sprendimą gali priklausyti įmonės sėkmė, todėl jiems labai svarbus bendravimas ir kalbiniai įgūdžiai, išvaizda irgi turi kelti pasitikėjimą. Todėl darbe jie turi būti tvarkingi, malonūs ir pasitempę.
Ekonomistų atlyginimas priklauso nuo kvalifikacijos ir darbo pobūdžio. Dirbančių valstybinėse struktūrose atlyginimai nėra dideli ir neviršija vidutinio šalies atlyginimo (1170 Lt.)Privačių komercinių ir verslo įmonių specialistų atlyginimai paprastai yra dideli. Bankininkystės apskaitos ekonomistų, dirbančių komerciniuose bankuose, atlyginimai yra vieni iš didžiausių mūsų šalyje.