VILNIAUS KOLEGIJA
ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS
KOKYBIŠKO BENDRAVIMO PROBLEMOS
REFERATAS
PD 65307P105 ISO4B
STUDENTAS V.NEVEDOMSKIS
2006-09-28
DĖSTYTOJAS (-A) L.LIUBAUSKIENĖ
2006-09-28
2006
TURINYS
ĮVADAS 3
TEMOS AKTUALUMAS 3
UŽDAVINIAI 3
TIKSLAS 3
DĖSTYMAS 4
ĮŽANGA 4
BENDRAVIMO PRADŽIA 4
KALBĖJIMAS 5
KALBOS APRIBOJIMAI 6
KLAUSYMAS 7
Klausytojų tipologijos: 7
BENDRAVIMO ETIKA – MENAS 8
BENDRAVIMO GRĮŽTAMASIS RYŠIS 8
NEVERBALINIS BENDRAVIMAS 9
Gestu lentelė 9
IŠVADOS 10
Keli bendravimo problemų sprendimo budai 10
LITERATŪRA 11
ĮVADAS
Temos aktualumas
„Kokybiško bendravimo problemos“ išgirdus šį pavadinimą iškila daug klausimu tokiu kaip: kas tai yra, kodėl iškila, kaip jų išvengti ir kas gi yra tas bendravimas. Kausimų visada yra daugiau nei atsakymu, taip buvo ir bus, bet aš šio referato pagalba pasistengsiu kiek galima sumažinti santykį tarp klausimų ir atsakymų.
Žmonės tai yra tokios būtybės kurios sunkiai ištveria vienatvę „būti atskirtam nuo žmonių tai bausmė“, o visa laiką būnant tarp žmonių nori ar nenori perduodi ir gauni kažkokia informacija t.y bendrauji. Ir nesvarbu ar gauta informacija yra žodinė ar išreikšta neverbaliai.
Bendraujant neretai įvyksta nesusipratimų t.y. nori pasakyti vieną o pašnekovas (informacijos priėmėjas) supranta visiškai kitaip. Taigi kaip padaryti bendravimą kokybiška kad kuo tiksliau perduoti norima informacija.
Uždaviniai
• Atlikti informacijos šaltinių apžvalgą.
• Išsiaiškinti kokybiško bendravimo kliūtis.
• Pateikti išvadas.
Tikslas
• Paaiškinti kitiems kokybiško bendravimo problemas.
DĖSTYMAS
Įžanga
Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių.
Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.
Nėra tokių kurie jau gimę viską mokėtu. Bendravimo irgi derėtu mokytis, ką žmogus pirmuosius savo gyvenimo metus ir daro t.y. viską stebi ir analizuoja. Kalbėti aiškiai, niekur neskubant, į pagalbą žodžiams pasitelkti gestus ir mimika, galima išmokti. Vieniems tai gaunasi lengvai kitiems sunkiau, bet ne tame esmė, juk svarbiausia yra pasakyti taip kad visi tave suprastu o tai jau yra menas. Tam kad užtikrinti kokybiška bendravimą iš pradžių reikia išmokti išklausyti!
BENDRAVIMO PROCESAS
Bendravimo procesas užsimezga tada, kada siuntėjas jaučia, kad asmuo, grupė ar organizacija pasiruošusi bendrauti su gavėju. Siunčiamas pranešimas privalo būti užkoduotas, kad gavėjas žinią atpažintų. Pranešimas gali būti perduodamas verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu. Pranešimai gali būti perduodami asmeniškai, raštiškai, memorandumu, per televiziją ir kitais būdais. Informacija gaunama per šiuos pojūčius: klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio. Gavėjas privalo iššifruoti gautą pranešimą. Bendraujant veikia grįžtamasis ryšys. Šis ryšys užtikrina efektyvų bendravimą. Grįžtamasis ryšys siejasi su gavėjo išsiųstu pranešimu siuntėjui, pasibaigus bendravimo procesui. Yra išskirti 5 bendravimo etapai (žingsniai).
SUVOKIMAS
Suvokimas yra pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis bendravimo procese. Suvokimas apima viską, kas įvyksta iki pranešimo užkodavimo, t. y. iki informacijos persiuntimo.
UŽKODAVIMAS
Pranešimai gali būti persiunčiami dviem būdais: verbaliniu ir neverbaliniu. Verbalinis būdas – tai informacijos perdavimas žodžiu ar raštu. Neverbalinis būdas – tai informacijos perdavimas kūno judesiais.Užkodavimo esmė yra – parinkti siuntėjui ir gavėjui suprantamus simbolius.
PERSIUNTIMAS
Persiuntimas – tai procesas, kada siuntėjas yra pasiruošęs išsiųsti žinią gavėjui. Pranešimą galima siųsti dviem kanalais:
1. Žodžiu. Tai yra garso bangomis.
2. Kitomis priemonėmis: kūno judesiais, radiju, televizija ir t.t..
Visos perdavimo priemonės yra labai svarbios. Šių informacijos perdavimo priemonių paskirtis yra ne vienoda, tai priklauso nuo situacijos. Labai svarbu parinkti tinkamą informacijos perdavimo priemonę.
IŠŠIFRAVIMAS
Informacija, gauta iš siuntėjo, turi būti iššifruota. Tuo užsiima informacijos gavėjas. Du iš karto išsiųsti pranešimai gali neigti vienas kitą. Labai svarbu teisingai iššifruoti užkoduotą informaciją.
TRIUKŠMAS
Triukšmas – tai dar vienas faktorius, su kuriuo dažnai susiduriame bendraujant. Jis gali pasireikšti bet kuriame bendravimo etape. Kartais triukšmas bendraujant daro labai neigiamą įtaką. Pvz.:kartais dėl triukšmo klaidingai suprantama informacija, gaunamas neteisingas pranešimas.
Bendravimo pradžia
Kiekvienas bendravimo aktas prasideda nuo psichologinio kontakto užmezgimo ir baigiasi jo nutraukimu, bet net ir nutraukus psichologinį kontaktą tęsiasi gautos informacijos analizė (juk pasitaiko kad tik baigus pokalbi atsitokėji ir supranti kas buvo pasakyta). Tam kad bendravimas butu kokybiškesnis reikia sutelkti visa dėmesį į
omis kontakto su nepažįstamu pašnekovu akimirkomis, pašnekovai pastebi pašnekovo išvaizdą: rengimosi stilių (manierą), veido išraišką, poza, judesių energingumą. Nuo pirmojo kontakto priklauso kas pirmas ištars žodį ir koks tas žodis bus.
Bendraujant neleistina skubėti, skubėjimas pablogina komunikacija pašnekovas gali nespieti paskui jūsų mintis arba jus galite pamiršti ką nors pasakyti ką vėliau įterpus i pokalbi gali tik viską labiau supainioti.
Skubėjimas vertinti(spręsti) apie kitus žmones yra įprastas. Kito asmens vaizdą formoja jo išvaizda, reputacija, kalbos ir elgesio maniera, svarbus net ir kvapas sklindantis nuo to žmogaus.
Bendraujant taipat yra svarbi to žmogaus reputacija, simpatija ar empatija jums.
Bene svarbiausia bendraujant yra nepamiršti, jog bendravimas yra abipusis procesas. Jame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas. Jei bent viena iš pusių blogai funkcionuos – bendravimas sutriks. Pastebėta, jog dauguma žmonių, kuriems nesiseka bendrauti, pirmiausia yra prasti klausytojai.Jie mėgsta kalbėti, tačiau nemėgsta klausytis. kai nesiklausoma, nesugebama suteikti būtino pašnekovui atgalinio ryšio. Šias bendravimo problemas patiriantys žmonės nemoka savo kūnui suteikti besiklausančiojo išvaizdos (tai yra nemoka naudoti kūno kalbos), nepakankamai žiūri pašnekovui į akis, per mažai linksi galva, per retai šypsosi, nepakankamai išreiškia savo susidomėjimą žodeliais “taip”, “suprantu” ir panašiai.
Kalbėjimas