GAMYBOS PROCESO ESMĖ IR ORGANIZAVIMAS
Gamybos proceso organizavimas erdvėje
Šiuolaikinė įmonė, nepriklausomai nuo to, maža ji ar didelė- tai gamybinis ūkinis(o kartais ir mokslinis) kompleksas, kurį sudaro įvairūs sudėtingais ryšiais susieti struktūriniai vienetai.Šių struktūrinių vienetų, darbo vietų visuma ir jų tarpusavio ryšiai sudaro įmonės struktūrą.
Įmonėje galima išskirti gamybos ir bendrąją struktūrą.Gamybos struktūrą sudaro gamybos ir valdymo vienetai, sujungti tam tikrais tarpusavio ryšiais.
Pagrindiniai gamybos vienetai yra cechai.
Cechas-tai tam tikrą administracinį savarankiškumą turintis padalinys, dažniausiai dirbantis ūkiskaitos pagrindais.Paprastai gamybos cechas organizuojamas tik tada, jeigu jame dirba bent 100 darbuotojų, o pagalbinis- jeigu dirba apie 75 darbuotojus. Mažesnėms įmonėms rekomenduojama becechinė struktūra, kur cechų visai nėra, o pagrindinis struktūrinis vienetas- gamybos baras, vadovaujamas meistro arba vyriausio meistro.
Priklausomai nuo paskirties cechai ar barai skirstomi į pagrindinius, pagalbinius, aptarnavimo ir šalutinius.
Pagrindiniai cechai skirti įmonės pagrindinei gaminti. Eksperimentiniai cechai taip pat priskiriami prie pagrindinių cechų grupės.
Pagalbiniai cechai gamina tokią produkciją arba atlieka tokius darbus, kurie užtikrina normalią pagrindinių cechų darbą.Tai remonto, energetiniai, įrankių cechai.
Aptarnavimo cechai, tarnybos arba ūkiai produkcijos negamina, o tik sudaro sąlygas pagrindiniams ir pagalbiniams cechams normaliai dirbti(transporto cechai, sandėlių ūkis).
Šalutiniai cechai ar barai perdirba pagrindinės gamybos atliekas, regeneruoja formavimo žemes, tepalus, ir t.t.
Įvairių pramonės šakų pagrindiniai cechai yra skirtingi, o pagalbiniai, aptarnavimo bei šalutiniai cechai- panašūs.
Tris gamybos fazes atitinka 3 cechų tipai:paruošimo, apdirbimo ir surinkimo.Kartais viename ceche sujungiamos dvi ar visos trys fazės.
Bendrąją struktūrą sudaro gamybos struktūra ir negamybiniai įmonės padaliniai, kurių paskirtis –socialinis darbuotojų aptarnavimas(įmonės bendrabučiai, vaikų darželiai, poilsio namai, valgyklos, medicinos punktai ir t.t.).
Šiuolaikinėse įmonėse negamybiniai padaliniai yra naikinami, nes jų išlaikymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis.
Priklausomai nuo cechų ir barų specializavimo formos įmonė gali turėti trejopą gamybos struktūrą: daiktinę, technologinę ir mišrią.
Daiktinės struktūros įmonėms būdinga tai, kad atskiri jų cechai ar barai specializuojasi įvairiais įrengimais bei technologiniais procesais gaminti sąlyginai baigtus objektus: gaminius, detales, mazgus.
Parinkus technologinę struktūrą atskiri cechai ar barai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti panašaus pobūdžio operacijas.
Dauguma įmonių turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų ar barų specializuojami pagal daiktinį principą, kita dalis-pagal technologinį.
Be pagrindinių ir pagalbinių cechų į įmonės gamybos struktūrą dar įeina taip vadinamieji ūkiai:
a)sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties sandėliai ;
b)energetikos ūkis:transformatorinės pastotės, elektros tinklai, garo, suspausto oro bei dujų vamzdynai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai;
c)transporto ūkis: remonto dirbtuvės, kartais-geležinkelio linijos ir visos transporto bei krovimo priemonės;
d)sanitarinis –techninis(santechninis) ūkis:vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo bei vėdinimo įrenginiai ir sistemos;
e)centrinė įmonės laboratorija bei kitos specialios paskirties laboratorijos.
Visus šiuos padalinius sieja glaudūs dalykiniai bei informaciniai ryšiai.
Elementarus cecho ar baro gamybinės struktūros vienetas- tai atskira darbo vieta.
Darbo vieta-tai darbo priemonių komplektu aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje darbininkas arba darbininkų brigada atlieka tam tikrą gamybinio proceso dalį.
Darbo vietos gali būti paprastos ir kompleksinės. Paprastose darbo vietose vienas darbininkas aptarnauja vieną ar kelis įrengimus. Kompleksinėse darbo vietose labai sudėtingus įrengimus arba įrengimų kompleksą aptarnauja kelių darbininkų brigada.
Priklausomai nuo darbo vietoje atliekamų darbų įvairovės , darbo vietos gali būti specializuotos ir universalios.
Gali būti stacionarios ir judamos darbo vietos.
Gamybos proceso organizavimo principai
Jie yra tokie:
1)proporcingumas; 2)nenutrūkstamumas; 3)ritmingumas; 4)gamybos specializavimas; 5)gamybos sroviškumas; 6)gamybos mechanizavimas ir automatizavimas; 7)gamybos proceso lankstumas.
1. Gamybos proporcingumas reikalauja, kad visų įmonės struktūrinių vienetų ar darbo vietų gamybiniai pajėgumai būtų tarpusavyje suderinti ir užtikrintų nepertraukiamą darbą.
2.Visiškas gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas retai, dažniausiai tik aparatiniuose procesuose. Tačiau bet kuriuo atveju reikia stengtis, kad pertraukos gamybos procese būtų kuo trumpesnės ir kad jų būtų kuo mažiau.Tokiu atveju sutrumpėja gamybos ciklas, sumažėja nebaigta gamyba, įmonei reikia mažiau apyvartinių lėšų. Gamybos nenutrūkstamumas lengviau pasiekiamas tuo atveju, kai maža darbų nomenklatūra, didesnės gamybos apimtys(orientuojamasi į masinę gamybą). Šiuo metu nenutrūkstamumas užtikrinamas organizuojant lanksčią gamybą.
3.Proporcingumas
ir nenutrūkstamumas labai glaudžiai susiję su dar vienu gamybos organizavimo principu- ritmingumu.
Gamybos ritmingumas pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laiku bet kurioje darbo vietoje, kiekviename padalinyje ar apskritai įmonėje pagaminamas vienodas ar nuolatos didėjantis produkcijos kiekis. Ritmingas darbas sudaro sąlygas pilnai apkrauti įrengimus, panaudoti visą darbo jėgą, išvengti prastovų mėnesio pradžioje ir šturmavimo mėnesio pabaigoje. Ritmingas darbas sudaro sąlygas gerinti produkcijos kokybę, išvengti broko, pasiekti geresnių techninių- ekonominių rezultatų.