Turinys:
1) Skydliaukės navikai 2
2) Skydliaukės gerybinei naivikai 3
3) Skydliaukės piktybinei navikai 3
4) Klinika. 3
5) Diagnostika. 3
6) Diferencinė diagnozė. 4
7) Skydliaukės vėžio skirstymas pagal stadijas 4
8) Gydymas. 5
9) Atokūs gydymo rezultatai 6
10) Turynis 7
1 Skydliaukės navikai
Dabar daug dėmesio skiriama skydliaukės struktūrai, nes navikai atsiranda iš kai kurių skydliaukės ląstelių grupių. A ląstelės yra folikulinės, jos padeda gaminti tiroksiną, B arba Aškinazės ląstelės pasižymi metaboliniu aktyvumu, jų funkcija susieta su biogeninių monoaminų kaupimu, pvz., serotonino ir C ląstelės (parafokulinės) padeda sintezuoti hormoną kalcitoniną. Jis prisideda reguliuojant kalcio kiekį kraujyje ir ląstelėse Navikai auga iš tų skydliaukės ląstelių, kurios aprašytos N. Krajevskio, A. Pačes ir kitų gydytojų (1976 m.).
Daugelis autorių mano, kad gėrybiniai ir piktybiniai skydliaukės navikai atsiranda tuomet, kai sutrinka hormonų apykaita. Ypač glaudus hormoninis ryšys tarp skydliaukės ir hipofizės (smegenų priedėlio liaukos). Sumažėjus skydliaukės tireoidinio hormono, daugiau gaminasi hipofizės tireotropinio hormono. Jis ir skatina augti skydliaukės ląsteles, dėl to formuojasi adenomos. Tai
ikivėžiniai dariniai, kurie gali supiktybėti.
Žmonės gali sirgti mazgine ir difuzine struma. Difuzinė apima visą skydliaukę. Ji būna didesnė už normalią, lengvai pastebima, gerai apčiuopiama, elastinga, jos paviršius lygus. Dažniau pasitaiko mazginė struma, iš kurios daugiausia ir plėtojasi vėžys. Gali būti net keletas mazgų. Jie susidaro kurioje nors vienoje arba abiejose skiltyse, bet dažniau dešinėje. Kuo didesni mazgai, tuo jie lengviau matomi ir apčiuopiami. Jie gali būti kieti arba elastingi. Jeigu mazgai kieti, nelygūs, tai galima įtarti, kad struma supiktybėjo. Pavieniai mazgai supiktybėja kur kas dažniau negu dauginiai.
Kai kurie gydytojai yra tos nuomonės, kad reikia profilaktiškai operuoti visus ligonius, kurių skydliaukėje yra mazgelių, ypač jaunus žmones. Tuomet sumažės sergančiųjų skydliaukės vėžiu. Manoma, kad iš mazginės strumos vėžys plėtojasi 20—25% ligonių. Tose vietose, kur maiste, vandenyje ir ore trūksta jodo, žmonės dažniau serga struma ir 10—15 kartų dažniau skydliaukės vėžiu. Skydliaukės navikai būna gėrybiniai: adenoma, fibroma, lipoma, mioma(pasitaiko retai), o piktybinis vėžys sarkoma — retai.
2 Skydliaukės gerybinei naivikai
Vienas dažniausiai sutinkamų skydliaukės gerybinių navikų yra adenoma. Šis tumoras auga lėtai, esti minkštos konsistencijos, lygiu paviršiumi. Kliniškai adenomos simptomai nepastebimi. Ligos diagnozę padeda nustatyti punkcija į naviką.
Iš neepitelinių gerybinių navikų randamos fibromos, lejomio-mos, hemangiomos, teratomos ir kt. Šių darinių požymiai (kon-sistencija, forma) priklauso nuo jų morfologinės struktūros.
3 Skydliaukės piktybinei navikai
Esant skydliaukės vėžiui, apčiuopiamas kietas, gruoblėtas, mažai paslankus, neskausmingas mazgas. Pirmoje stadijoje skydliaukės vėžį sunku nustatyti, nes beveik nebūna specifinių klinikinių simptomų. Svarbiausias piktybinio naviko požymis — greitas metastazavimas kraujagyslėmis į kaklo limfmazgius, kaulus, plaučius, inkstus, antinksčius ir kitus organus. Jeigu abejojama, ar tiksli diagnozė, daroma punkcija arba biopsija ir gauta medžiaga tiriama histologiškai.
Vėžys, susiformavęs kurioje nors skydliaukės dalyje, plėsdamasis apima visą liauką. Vėliau jis perauga į aplinkinius audinius, spaudžia trachėją, kaklo kraujagysles, nervus. Ligoniui darosi sunkiau kvėpuoti, užkimšta balsas, paburksta, pamėlsta veidas, ryjant skauda. Tai jau vėlyvieji simptomai.
4 Klinika.
Skydliaukės piktybiniais navikais dažniausiai serga 40—60 metų žmonės. Iš pradžių ligos simptomai gali būti nežymūs. Skydliaukės projekcijoje atsiranda mazgas, dėl kurio žmogus gali ir nesiskųsti; Vėliau padidėja kaklo limfmazgiai. Paskui, ligai progresuojant, gali užkimti balsas, žmogui sunkiau nuryti maistą, pasunkėja kvėpavimas. Navikas kartais išauga didelis, perauga trachėją, o kai kada sunku rasti net pirminį židinį.
5 Diagnostika.
Diagnozuojant skydliaukės naviką, būtina ligonį ištirti kompleksiškai. Palpuojant dažniausiai užčiuopiamas kietos konsistencijos mazgas, kuris iš pradžių gali būti paslankus. Vėliau, procesui plėtojantis, navikas infiltruoja aplinkinius audinius, ir tumoras tampa fiksuotas; Pasitaiko atvejų, kai pirminis navikas būna mažų matmenų, neužčiuopiamas, o jau išryškėja metastazės kaklo limfmazgiuose. Ligos diagnozė nustatoma po histologinio tyrimo. Vėžį padeda diagnozuoti aspiracinė punkcija i mazgą. Daug1 informacijos duoda skydliaukės skenavimas radioaktyviuoju jodu (131J). Sergant vėžiu, skenogramoje matyti „šalti“ mazgai (nesikaupia izotopas). Patartina ištirti ir ultragarsu. Iš papildomų tyrimų galima nurodyti skydliaukės limfografiją. Šis tyrimas duoda išsamią informaciją apie naviko topografinę padėtį. Tai padeda geriau atlikti radikalią skydliaukės operaciją