Darbo jėgos išteklių panaudojimas užimtumas

1. DARBO JĖGOS IŠTEKLIAI

1. LIETUVOS GYVENTOJAI

2001 m. balandžio 6d. Lietuvoje buvo 3491 tūkstančiai gyventojų.

Moterų buvo daugiau negu vyrų 1858 tūkst., jos sudarė 53,2 proc. gyventojų.

Darbingo amžiaus gyventojai sudarė 57,2 procentus. 1997 m. pradžioje šalyje

gyveno 3 mln. 705 tūkst. žmonių. Atskirais istorijos laikotarpiais Lietuvos

gyventojų čia daugėjo, čia – mažėjo. Tai sąlygojo Antrojo pasaulinio karo

padariniai. Tik 1967 m. pasiektas ikikarinis gyventojų skaičius. Vėlesniais

metais gyventojų skaičius palaipsniui didėjo dėl ilgesnės gyvenimo trukmės

ir atvykstančiųjų, nors gimstamumas palengva mažėjo. Lietuvos gyventojų

skaičiaus kitimas parodytas 1.1 paveiksle.

1.1 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas

Iš 1.1 paveikslo matome, kad labiausiai kito kaimo ir miesto gyventojų

skaičius.

Nuo 1960 metų gyventojų padaugėjo beveik milijonu, didžiausią dalį

sudarė natūralus prieaugis (790 tūkstančių). 1992 metais gyventojų skaičius

sumažėjo 10 tūkst., 1993 m.- 12 tūkst., 1994 m.- 6 tūkst., 1995 m.- 5,8

tūkst., 1996 m.- 4,6tūkst., 1997 m.- 2,4 tūkst., 2001 m. – 2,1 tūkst..

1993 metais gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius beveik susilygino. Gimė

tik 620 žmonių daugiau negu mirė. 2001 metais situacija dar pablogėjo –

mirė 8883 žmonėmis daugiau negu gimė. Be to, daugiau žmonių išvyko negu

atvyko. Į NVS šalis, Estiją, Latviją 1989-2001 metais išvyko apie 100

tūkstančių gyventojų, atvyko per pusę mažiau.

Už paskutiniuosius dvejus metus natūralus gyventojų judėjimas ir

migracija pateikta 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė

Natūralus gyventojų judėjimas ir migracija, tūkst.

|Gyventojų judėjimas ir |2000 |2001 |

|migracija | | |

|Gimė |34149 |31468 |

|Mirė |38919 |40351 |

|Natūralus prieaugis |-4770 |-8883 |

|Susituokė |16906 |15764 |

|Išsituokė |10882 |11024 |

|Atvyko |4521 |4694 |

|Išvyko |6538 |7253 |

|Migracijos saldo |-2017 |-2559 |

Iš 1.1 lentelės matyti, kad natūralus gyventojų prieaugis yra

neigiamas, nors pastebima mažėjimo tendencija. 2001 m. migracijos saldo jau

buvo -2559, o 2000 m. buvo 542 žmonių mažiau.

Statistiniai duomenys rodo, kad gimstamumas nuo 1990 m. nuolat mažėjo.

Gimusių vaikų nuo 56,9 tūkst. 1990 metais sumažėjo iki 31,4 tūkst. 2001

metais. Vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas šeimoje. Tai

paaiškinama tuo, kad mažėja santuokų skaičius, kad žmonės pirmenybę teikia

darbinei veiklai, materialinėms vertybėms. Atlikti tyrimai rodo, kad

norimas vaikų skaičius šeimoje 1990 m. buvo vidutiniškai -2,8, o 2001 m.

2,1 vaikas. Be to, daugėja žmonių visai nenorinčių auginti vaikų.

Atvykusiųjų ir išvykusiųjų Lietuvos gyventojų pagal tautybes

statistiniai duomenys pateikti 1.2 lentelėje.

1.2 lentelė

Atvykusieji ir išvykusieji Lietuvos gyventojai pagal tautybes, tūkst.

|Tautybės |1999 |2000 |

|Iš viso |3025 |3939 |2536 |2457 |

|Lietuviai |1009 |328 |885 |299 |

|Rusai |1079 |1789 |876 |1099 |

|Lenkai |144 |105 |124 |111 |

|Baltarusiai |154 |268 |143 |174 |

|Ukrainiečiai |238 |415 |165 |153 |

|Žydai |19 |272 |28 |234 |

|Kitų tautybių |382 |762 |315 |387 |

Santykinės migracijos lygis buvo didžiausias rusų tautybės gyventojų.

Tai paaiškinama pasikeitusiu Lietuvos politiniu statusu, esminiais

socialinės ekonominės sferos pokyčiais, buvusių ištremtų Lietuvos gyventojų

grįžimu, etninių mažumų, ypač rusų, repatriacija.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, anksčiau atvykę gyventi į mūsų

šalį, išvyko į savo ankstesnes gyvenamas vietas, o svetur gyvenę žmonės –

grįžo į Lietuvą. Migracijos priežastys buvo įvairios: politinės,

socialinės, ekonominės ir kt.

1.2. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJAI

Paskutiniais dešimtmečiais pastebima kaimo gyventojų mažėjimo ir

miesto gyventojų didėjimo tendencija. Miesto ir kaimo skaičiaus
dinamika

pateikta 1.3 lentelėje.

1.3 lentelė

|1939 |695,5 |13,9 |2341,6 |33,5 |22,9 |

|1950 |729,5 |62,7 |1846,9 |-74,6 |28,3 |

|1960 |1082,4 |44,7 |1673,2 |1,2 |39,3 |

|1970 |1571,7 |57,3 |1556,5 |-18,5 |50,2 |

|1980 |2101,2 |45,6 |1310,4 |-26,8 |61,6 |

|1989 |2509,3 |40,1 |1180,5 |-6,7 |68,0 |

|1992 |2589,3 |-18,4 |1172,1 |8,4 |68,8 |

|1993 |2570,9 |-15,6 |1180,5 |3,0 |68,5 |

|1994 |2555,3 |-7,8 |1183,5 |3,0 |68,3 |

|1995 |2548,3 |-7,0 |1182,8 |0,7 |68,0 |

|1996 |2518,0 |-30,3 |1194,0 |11,2 |67,5 |

|2000 |2368,9 |16,5 |1149,6 |-21,3 |68,4 |

|2001 |2346,8 |-22,1 |1147,0 |2,6 |68,2 |

Dėl ko kaime gyventojų mažėja? Pagrindinė priežastis – tai 1949 m.

sovietinės okupacinės valdžios Lietuvoje pradėtas žemės kolektyvizacijos

procesas. Dauguma jaunų žmonių pasitraukė į miestus ieškoti darbo, nes

kaimas skurdo, buvo sunkios gyvenimo sąlygos, o darbas menkai apmokamas.

Miestuose buvo plėtojama pramonė, statomos naujos įmonės, kurioms reikėjo

darbingų žmonių. Pramonės augimą Lietuvoje sąlygojo šie veiksniai: pramonės

įjungimas į Rusijos pramonės struktūrą; darbo jėgos ir specialistų gausa;

gera ir patogi Lietuvos geografinė padėtis žaliavoms ir medžiagoms atvežti

ir pagamintai produkcijai išvežti. Čia buvo geresnės gyvenimo bei kultūros

sąlygos. Kaime beliko tik ketvirtadalis gyventojų, o ir tie – vyresniojo

amžiaus žmonės.

1981-1989 m. dėl migracijos kaimas neteko 108 tūkst. žmonių; po šio

laikotarpio pakitus migracijos procesams, 1991m. kaimas neteko jau tik 200

žmonių. Nuo 1992 m. kaime migracijos saldo jau teigiamas – 8,4 tūkst., 1993

m. – 3,0 tūkst., 1994 m. – 3 tūkst., 1995 m. – 0,7 tūkst., tačiau vėl 2000

m. – 21,3 tūkst.sumažėjo, bet 2001 m. vėl 2,6 tūkst padidėjo. Tai

paaiškinama tuo, kad dalis miestiečių persikėlė gyventi į tėvų atgautus

ūkius, arba tiesiog nusprendė gyventi kaime. Be to, miestuose sumažėjo

darbo vietų, ir tai apribojo kaimo jaunimo trauką į miestą. Mažiau jaunimo

stoja mokytis į profesines ir aukštesniąsias mokyklas. Tai galbūt laikinas

sumažėjimas, juk buvo sumažėjęs ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas

skaičius.

1.2 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojai, procentais.

Miesto gyventojų 1950-1991 m. padaugėjo 3,5 karto, 1994 m. jie sudarė

68 proc. krašto gyventojų (1950 m. –28 proc.). Miesto gyventojų migracijos

saldo tapo neigiamas, ir pirmą kartą po karo 1992 m. miesto gyventojų

sumažėjo – 18,4 tūkst., 1993 m. – 15,6 tūkst., 1994 m. –7,8 tūkst., 1995 m.

– 7,0 tūkst., 1999 m. – 30,3 tūkst., o 2000 m. padidėjo 16,5 tūkst. Tai

daugiausia sąlygojo migracija į kaimą ir kitas valstybes. Palyginti su

kitomis Europos valstybėmis, tai dar nemažas kaime gyvenančių žmonių

skaičius. Išsivysčiusiose valstybėse kaime gyvena tik 6-12 proc. visų

gyventojų, ir žemės ūkis plėtojamas sėkmingai. Dabar Lietuvos kaime

gyventojų turėtų dar padaugėti, nes vyksta žemės nuosavybės pertvarka,

grįžta iš miestų buvę žemių savininkai, kuriasi nauji ūkininkai. Tačiau

šiai pervarkai reikalingas laikas, ekonominės ir teisinės sąlygos. Miesto

žmonių grįžimą į kaimą spartina ir tai, kad miestuose trūksta darbo vietų,

pramonė dirba nestabiliai, brangsta gyvenimas ir kt.

Daugiausia žmonių iš kaimo pasitraukė gyventi ir dirbti į didžiausius

šalies miestus, kadangi čia buvo sukoncentruota gamyba, o kartu ir darbo

vietos.

Sparčiausiai daugėjo gyventojų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose,

Panevėžyje, Klaipėdoje ir rajonų miestuose, kur buvo pastatytos naujos

pramonės įmonės: Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Utenoje ir kt.

1.3. VYRŲ IR MOTERŲ SKAIČIAUS POKYČIAI

Sprendžiant gyventojų užimtumo problemas, labai svarbus vaidmuo tenka

vyrų ir moterų skaičiaus pokyčių dinamikai. Atsižvelgiant į tai, formuojama

ūkio infrastruktūra bei darbo vietos. Kaip minėta, moterys sudaro beveik 53

proc. lietuvos gyventojų. Jų persvara būdinga ir kaimui, ir miestui.

Lietuvos gyventojų pagal lytį statistiniai duomenys parodyti 1.4 lentelėje.

1.4 lentelė

Gyventojų skaičius pagal lytį

|Metai |Vidutinis metų skaičius, tūkst. |Procentais |

|1959 |2696,7 |1238,2 |1458,5 |45,9 |54,1 |

|1970 |3118,9 |1462,8 |1656,1 |46,9 |53,1 |

|1979 |3391,5 |1599,4 |1792,1 |47,2 |52,8 |

|1989 |3674,8 |1739,0 |1935,8 |47,3 |52,7 |

|1990 |3722,3 |1762,6 |1959,7 |47,4 |52,6 |

|1991 |3741,7 |1772,0 |1969,7 |47,4 |52,6 |

|1992 |3741,7 |1771,4 |1970,3 |47,3 |52,7 |

|1993 |3730,2 |1764,8 |1965,4 |47,3 |52,7 |

|1994 |3720,8 |1758,9 |1961,9 |47,3 |52,7 |

|1995 |3714,8 |1754,6 |1960,2 |47,2 |52,8 |

|1996 |3709,5 |1750,8 |1958,7 |47,2 |52,8 |

|1997 |3707,2 |1749,0 |1958,1 |47,2 |52,8 |

|1998 |3704,0 |1747,1 |1956,9 |47,2 |52,8 |

|2001 |3491,0 |1632,0 |1858,7 |46,8 |53,2 |

Pavyzdžiui, 2001 m. Alytaus teritorijoje gyvena 104700 gyventojai, t.

sk. mieste – 72300. Daugiau kaip pusę gyventojų sudarė moterys. Alytaus

mieste moterų 1300 daugiau negu vyrų. Didžiausią grupę pagal amžių – 28,8 %

– sudaro 30-49 metų piliečiai.

Darbingo amžiaus skaičius sudarė 66162 tame skaičiuje moterys – 32890.

Moterų lyginamasis svoris bendrame dirbančiųjų skaičiuje – 0,51. Mieste

darbingo amžiaus gyventojų – 49312, kaime –16850. 1000–čiui darbingo

amžiaus gyventojų teko 582 nedarbingo amžiaus ir 671 užimti gyventojai.

Vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas Lietuvoje palengva mažėja. Po

Antrojo pasaulinio karo vyrų buvo mažiau, nes jų nemažai žuvo kare. Dabar

vyrų ir moterų beveik vienodai, nors berniukų gimsta daugiau negu

mergaičių. Darbingo amžiaus vyrų ir moterų skaičius labai svarbus

ekonominiu požiūriu, ypač tai svarbu rengiant specialistus. Ne visos darbo

vietos ir profesijos vienodai tinka moterims ir vyrams.

1.4. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS

Gyventojų senėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie apsprendžia

gimstamumą, žmonių mirtingumą ir kt. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas

pagal amžiaus grupes po Nepriklausomybės atkūrimo parodytas 1.5 lentelėje.

1.5 lentelė

| | | | |i | | | |

|1994 |2827,8 |1852,7 |1852,7 |… |65,5 |65,5 |- |

|1995 |2846,1 |1902,8 |1897,6 |48,2 |66,9 |66,7 |7,1 |

|1996 |2848,9 |1879,3 |1855,2 |54,1 |66,0 |65,1 |7,3 |

|1997 |2846,4 |1859,3 |1778,2 |81,1 |65,3 |62,5 |6,4 |

|1998 |2848,2 |1740,7 |1675,0 |85,7 |61,1 |58,8 |7,8 |

|1999 |2853,9 |1752,6 |1643,6 |109,0 |61,4 |57,6 |9,1 |

|2000 |2932,1 |1783,5 |1559,0 |198,5 |64,3 |54,0 |12 |

|2001 |2973,1 |1745,0 |1439,4 |217,4 |69,2 |56,9 |12,5 |

2.1 lentelėGyventojai ir darbo jėga

Kaip pasiskirsto darbo jėgos užimtumas pagal amžiaus grupes, matyti iš

2.4 paveikslo.

2.4 pav. Darbo jėgos pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Lietuvos gyventojų užimtumo struktūra pateikta 2.2 lentelėje.

2.2 lentelė

Lietuvos gyventojų užimtumas (procentais) atskirose ūkio šakose

|Ūkio šaka |1939 |1960 |1990 |1993 |2001 |

|Pramonėje |6,4 |23,4 |30,0 |25,7 |24,0 |

|Žemės ūkyje |76,8 |53,8 |18,6 |22,5 |16,2 |

|Paslaugose |16,8 |22,8 |51,4 |51,8 |55,8 |

|Statyba | | | | |4 |

|Iš viso |100,0 |100,0 |100,0 |100,0 |100,0 |

Visišką gyventojų užimtumą sąlygojo ir tai, kad jis buvo reguliuojamas

darbuotojų neefektyviu panaudojimu, darbo apmokėjimo lygiava ir kt. Dėl to

kartais ir trūkdavo kvalifikuotų darbininkų ir specialistų. Norėčiau

teigti, kad užimtumas buvo dirbtinis, nes neturinčių darbo žmonių apskaitos

nebuvo, o faktiškai tokių žmonių buvo.

Atkūrus nepriklausomybę, perėjus į rinkos sąlygas, gyventojų užimtumas

pasikeitė. Dirbančių gyventojų kasmet pradėjo mažėti. Pertvarkant pramonę,

žemės ūkį, statybų industriją, įgyvendinant privatizaciją, buvo atleidžiami

apskaitos ir planavimo specialistai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.

Pradėjus reformuoti ekonomiką, daug žmonių pradėjo dirbti neoficialiai,

žymiai sumažėjo dirbančiųjų pramonėje, o padaugėjo –
paslaugų sferoje.

Atsikuriantis privatus žemės ūkio sektorius rodo, kad čia dirba senyvo

amžiaus žmonės, o jaunų ūkininkų – iki 30 metų – yra tik 5 proc.

Dėl privatinės nuosavybės gausėjimo įvyko ir gyventojų užimtumo

pasikeitimas pagal nuosavybės formas; tai parodyta 2.5 pav.

2.5 pav. Gyventojų užimtumas pagal nuosavybės formas

2.4. BEDARBYSTĖS LYGIS

Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantys

dieninėse mokymo įstaigose, užsiregisravę gyvenamosios vietos valstybinėje

darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

Paprastai bedarbiai klasifikuojami į: priešpensinio amžiaus, ilgalaikiai ir

jaunimas.

Priešpensinio amžiaus bedarbiai – asmenys, kuriems iki teisės gauti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 1581 žodžiai iš 5260 žodžių.

Panašūs įrašai