Įvadas
Kaip jau yra žinoma, didelę reikšmę verslininkystės raidai turi jos aplinka: ekonominė, politinė, socialinė. Šiandieninė mokesčių, privatizavimo, muitų, agrarinė, monetarinė politika daro didelę įtaką verslininkystei. Vykdomos vyriausybės ekonominės reformos taip pat turi didelę reikšmę ekonominės politikos bruožams šalyje.
Nuo mokesčių politikos labai daug kas priklauso, ji tiesiogiai susieta su verslu. Lietuvos vyriausybės mokesčių politika turi remtis ne tik fiskaliniu mokesčių politikos aspektu, bet ir ekonomikos skatinimu ir intensyvinimu. Greta fiskalinės politikos yra investicinė politika, kuri taip pat turi didelę reikšmę šalies verslininkystei. Juk mokesčių politika gali tiesiogiai įtakoti verslo sėkmę.
Šiame referate bus nagrinėjimas verslo sritis turizmas ir išorinės aplinkos netiesioginių veiksnių poveikis jam.
Referatas yra suskirstytas į dalis:
• Turizmo aplinkos tipai
• Gamtinė aplinka
• Kultūrinė aplinka
• Socialinė aplinka
• Geopolitinė aplinka
• Aplinkos įtaka turizmo plėtrai
TURIZMO APLINKOS TIPAI
Organizuojant rekreaciją ir turizmą svarbesni tokie trys aplinkos tipai:
• Gamtinė aplinka.
• Kultūrinė aplinka.
• Socialinė aplinka.
Pagal erdvės charakteristikas skiriami turizmo proceso aplinkos tipai. Organizuojant turizmo verslą reikia įvertinti tolimosios ir artimosios aplinkos poveikį. Detaliau nagrinėjant ar formuojant turizmo sistemas, turizmo kompleksus, turizmo veiklos ypatumus naudojamos individualių ir kolektyvinių erdvių sąvokos, teisinės, ekonominės, organizacinės, informacinės, urbanistinės, geopolitinės ir kt. aplinkos tipai.
Turizmo motyvaciją lemia aplinkos, kurioje žmogus gyvena nuolat, charakteristikos: klimatas, oro grynumas, želdinių gausumas, rekreacinių vandenų artumas, gyvenamojo būsto tipas bei kokybė, triukšmingumas, kraštovaizdžio kokybė, urbanizacijos lygis ir t. t. .
Turizmo aplinkos poveikį turizmo produktui ir turistui lengviau vertinti suskirstant aplinką į tipus pagal atitinkamus požymius. Didžiausią įtaką turizmui daro gamtinė aplinka.
GAMTINĖ APLINKA
Gamtinė aplinka- tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija.
Didžiausia įtaką turizmui daro šios gamtinės aplinkos sudedamosios dalys:
• Rekreacinės teritorijos.
• Oro grynumas.
• Klimato palankumas.
• Aplinkos vaizdingumas
• Ramybė
• Laisvė
• Pasirinkimo galimybė
Pasaulinės gamtos kontekste Lietuvai sunkoka konkuruoti su unikalumas įvairiuose žemynuose. Todėl skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje aplinkos turistinį atraktyvumą žymiai padidina labai turtinga, vietomis unikali kultūrinė aplinka.
KULTŪRINĖ APLINKA
Kultūrinė aplinka -tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių formacijų ypatumus skirtumus. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu.
Kultūrinės aplinkos savitumas nuo seniausių laikų buvo viena svarbiausių turizmą skatinančių
Priežasčių.
Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama kultūrinių išteklių sąvoka. Turizmo kultūriniai ištekliai apima platų visuomenės kūrybinės veiklos spektrą;
• Urbanistikos paveldo vertybes
• Tradicijas ir liaudies amatus
• Menines kultūros vertybes
• Mokslo vertybes
• Archeologijos vertybes
• Techninės kūrybos vertybes
Kiekviena valstybė, saugodama kultūros vertybes, privalo rūpintis jų populiarumu, nes apsauga be pažinimo funkcijos neturi prasmės. Tačiau kultūros objektų ir reiškinių, sukeliančių pažinimo interesą, naudojimas turizmui šalyje menkas, tokių objektų fizinė būklė smarkiai blogėja, kultūros turistinis potencialas nėra tinkamai įvertintas, jo išteklių apskaita nevedama, neparuošta ir jų eksponavimo bei lankymo organizavimo strategija.
Kultūros vertybių renovacija ir efektyvų naudojimą turizmui trikdo daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, nėra pakankamai aiškios tokių objektų respektavimo koncepcijos.
Neigiamas turizmo socialinės aplinkos aspektas yra negatyvios vietinių gyventojų nuostatos
turistų atžvilgiu. Tai gali būti susiję su politiniais veiksniais, su tautos istorija ir t. t. Šios
negatyvios nuostatos gali būti realios ir įsivaizduojamos. Tačiau ir vienos, ir kitos kenkia šalies įvaizdžiui, o kartu ir turizmo plėtrai konkrečioje šalyje.
SOCIALINĖ APLINKA
Keliaujančiam žmogui svarbu ne tik pamatyti įdomius kultūros objektus ir pabūti gražioje gamtoje. Pasirinkdamas kelionės maršrutą jis analizuoja tose vietovėse gyvenančių tautų papročius, kriminogeninę situaciją. aiškinasi sveikatai pavojingus faktorius, prekių kainas ir kt. Greta fizinių aplinkos veiksnių ne mažiau reikšmingi socialiniai veiksniai, kurie formuoja atitinkamą socialinę aplinką.
Turizmo socialinę aplinką sudaro: .
• Sociodemografiniai veiksniai.
• Sveikatos saugumas.
• Aplinkos saugumas.
• Subkultūriniai dariniai.
• Teisiniai veiksniai ir turto saugumas.
• Svetingumas.
Sociodemografiniai turizmo aplinkos veiksniai
Šalies lygmeniu svarbiausia demografinė ypatybė yra žmonių amžius. Ji sąlygoja darbo jėgos potencijas ir turizmo marketingą. Vakarų Europos gyventojai gyvena sąlygomis, kai gyventojų amžiaus vidurkis sparčiai auga. Vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas atspindi pagerėjusią sveikatos priežiūrą. Rytų ir Vidurio Europos šalyse demografinė situacija yra šiek tiek prastesnė, tačiau bendros tendencijos išlieka tokios pačios, nes perimamas vakarietiškas gyvenimo stilius lemia tokias pačias demografines tendencijas.
Antra svarbi turizmo aplinkos sociodemografinė ypatybė -tai moterų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Jų įsiliejimas į darbo rinką susijęs su šeimos pajamų, o kartu ir keliavimo galimybių padidėjimu. Moterys yra svarbus faktorius sprendžiant laisvalaikio kelionių ir verslo kelionių rinkodaros uždavinius ir problemas. Nors Europa atrodo vienalytė moterų vaidmens visuomenėje požiūriu, tačiau šiuo požiūriu kol kas egzistuoja realūs skirtumai tarp Skandinavijos ir Pietų Europos (Graikijos, Kipro) šalių.