Turinys
Turinys 1
ĮVADAS 2
Vadybos mokslo pradmenys 3
Valdymo teorijos mokyklos ir vadybos mokslo pradininkai 4
A.Fajolis.Administravimo principai 6
IŠVADOS 12
Įvadas
Valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas,aktyvinimas bei kontrolė, yra būtinos ne tik įmonės valdyme, bet ir kitose gyvenimo sferose. Šios valdymo funkcijos tinka ir valstybės valdyme, ir meninių kolektyvų ir taip pat šeimos valdyme.
Vadybos mokslo principai egzistuoja be galo seniai. Jau senovės imperijų ir didžiujų valstybių istoriją liudija, kad jau tais laikais buvo žimomi pagrindiniai valdymo principai.. Nors Graikių filosofas Aristotelis ir manė, kad vadovais gimstama, manau neužtenka vien tik įgimtų valdymo įgudžių norint valdyti pavyzdžiui kad ir tokią kaip Romos imperiją.
Šiomis dienomis kaip atskiras mokslas vadybos mokslas dėstomas daugelyje vadybos ir verslo mokyklose.
Yra dalykų, kuriuos žinome ir kuriais vadovaujames visi , bet tuos dalykus reikia apibrėžti ir sukonkretinti. Reikia padrikas žinias sujungti į vieną visuma , apibendrinti ir pateikti kitiems supramtama forma. Ši nelengvą darbą atlieka vienos ar kitos mokslo šakos pradininkai.
Norin atlikti šį darbą reikalinga ir parirtis toje srityje ir nuoseklumas ir analizė ir daug kruopštaus darbo.
Kaip ir daugelyje mokslo šakų vadyboje esti savi pradininkai. Vienas iš jų tai prancūzas A. Fajolis , kurio gyvenimą ir veiklą, apžvelgsiu šiame darbe.
Vadybos mokslo pradmenys
Vadyba -tai valdymo teorija. Tai kompleksinis mokslas, besiremiantis kitais mokslais (ekonomika. Psichologija. Sociologija, matematika, etika, o ypač disciplinos apie asmenybę), Valdymas reikalauja subjekto ir objekto egzistavimo. Tai yra valdančiosios ir valdomos pusės. Vadyboje subjektas yra vadovas, menedžeris, o objektas _ gamyba ir joje dalyvaujantys žmonės. Vadybos kaip mokslo turinį sudaro šių abiejų elementų sistemos nagrinėjimas ir ryšių tarp jų nagrinėjimas. Patį vadybos terminą įvedė Federyhas Teiloras, savo klasikiniam veikale `Shop management`. Šiuo terminu, jis pakeičia ankščiau naudotus terminus: regulation, government, direction. Pagal Teilorą, management apibūdina visuminę organizacijos veiklą (valdymo). Analogiškai galima pasakyti apie Fajolio veiklą. Vadybai reikalingos įvairiapusės žinios. Vadyba – apie organizacijos valdymo dėsningumus, principus, metodus bei organizacinį mechanizmą. Praktinėje-vadybinėje veikloje išskirtinis vaidmuo tenka vadovavimo funkcijai, todėl centrinė vadybos figūra -vadovas. Visi vadybos tyrinėtojai pripažįsta, kad turi turėti vadybos gyslelę. Tai ne tik mokslas, bet dalele ir menas. Profesionali vadyba – tai mokslo, meno ir personifikuotos praktikos lydinys. Pirmasis vadybos terminą įvedė Gridžiūnas (Lietuvoje). Atskiroms organizacinėms veiklos sferoms naudojamas terminas `valdymas`.
Valdymo mokslas, kaip profesija, atsiranda vėlyvoje kapitalizmo vystymosi stadijoje. 20 a. pradžioje, valdymas pradedamas išskirti kaip savarankiška veiklos sritis, tai naujas veiklos etapas. `Verslininkas` – pirmasis panaudojo prancūzų ekonomistas Kantinjonas, gyvenęs 18 a. pradžioje. Ne kiekvienas verslininkas turi gerų vadovo bruožų. 1911m. Frederihas Teiloras, išleidęs knygą `mokslinio valdymo principai`, įvedė vadybos, kaip mokslo, terminą ir su juo siejamas, vadybos, kaip mokslo, atsiradimas. Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos vadybos, kaip mokslo atsiradimui, buvo pramoninė revoliucija, kuri prasidėjo Anglijoje. Ši idėja kilo Amerikoje dėl: 1.JAV buvo pati demokratiškiausia šalis, si didžiule darbo rinka; 2.Visiškai nebuvo valstybinio reguliavimo; 3. Išsimokslinimo idėja, visiems norintiems mokytis, finansuojama valstybės.
Štai šitos aplinkybės ir stambių įmonių atsiradimas jau reikalavo tam tikro valdymo formalizavimo. Taigi, valdymo, kaip mokslo atsiradimas, buvo atsakas į didžiojo biznio poreikius. Iniciatyviausi, kūrybiškiausi verslininkai troško surasti pačius inertingiausius būdus. Valdymo mokslo vystymasis buvo susijęs su kitų mokslų vystymuisi (psichologija, sociologija). Be šių mokslų, turėjo įtakos, kad permainos pasaulyje vyksta vis greičiau, pasaulis darosi vis dinamiškesnis, vis akivaizdesnis išorinės aplinkos poveikis organizacijos valdymui.
Valdymo teorijos mokyklos bei
Vadybos mokslo pradininkai
Pirmoje 20a. pusėje išsiskyrė 4 valdymo teorijos mokyklos: 1.Mokslinio valdymo mokykla (1885-1920) 2. Klasikinė (administracinė mokykla (1920-1930)) 3. Žmogiškų santykių mokykla (1930-1950) 4. Vadybos mokslo mokykla (kiekybiniu metodu, matematinių metodų (1950-1999…)
Teorijos atsiradimo priežastis – poreikis didinti darbo našumą. Teiloras ir Ganttas Gilbretas suformulavo ištisą valdymo principą. Ši teorija grindžiama 4 valdymo principais : 1.Tikro vadybos mokslo sukūrimas – Tai, kad būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą. 2.Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas, tokią, kuriai jis labiausiai tinka 3.Mokslinis darbininko lavinimas ir tobulinimas 4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbininkų