Turinys
1. Vadybos mokslo raida 5
1. 2. Mokslinio valdymo mokykla 5
1. 3. Klasikinės organizacijos teorijos mokykla 8
1. 4. Bichevioristinė mokykla. Žmogiškųjų santykių mokykla 9
2. Naujosios vadybos teorijos 10
2. 1. Sisteminis požiūris 10
2. 2. Situacinis atsitiktinumų požiūris. 11
2. 3. Dinamiškų santykių požiūris 11
3. Naujausios pastarųjų dešimtmečių teorijos 12
3. 1. Situatyvinė teorija 12
3. 2. Organizacinio vystymo teorijos 14
3. 3. Strateginio valdymo teorijos 16
Išvados 18
Literatūra 19
1. Vadybos mokslo raida
Kalbant apie vadybos mokslą, pirmiausia pravartu susipažinti su jo raida… Pasaulinis vadybos mokslas išskiria šias mokyklas: mokslinio valdymo; klasikinės organizacijų teorijos; bihevioristinę (elgesio) ir vadybos mokslo. [1; 7]
Nors šios mokyklos ar teoriniai požiūriai formavosi istoriškai nuosekliai, tačiau vėlesnės idėjos faktiškai neišstūmė ankstesniųjų. Atvirkščiai, kiekviena nauja mokykla papildydavo ankstesnes arba jos visos kartu toliau gyvuodavo. Kiekviena mokykla plėtojosi toliau arba susiliedavo su kitomis. Dėl to susiformavo šiuolaikiniai integruojantys požiūriai: sisteminis, situacinis ir tai, ką mes vadiname dinamiškų santykių požiūriu, o taip pat strateginis bei organizacinio vystymo ir situatyvinė teorijos. [4; 31]
Mokslinės
vadybos
mokykla 1900 m. Teiloras – kad darbas būtų našus, jį reikia organizuoti pagal principus bei standartus, kurie parengti panaudojant naujausius mokslo pasiekimus ir praktinę patirtį.
Klasikinė vadybos mokykla 1920 m. Fajolis – administravimo doktrina (suformuluoti vadybos principai, kurie yra aktualus ir šiuo metu).
Žmogiškųjų
santykių
koncepcija 1940 m. M. Folet, E. Meijo – išryškintas žmogaus vaidmuo veiklos procese: svarbią įtaką darbo našumui turi psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Naujoji valdymo mokykla 1950 m. Sistemų teorijos ir matematikos metodų panaudojimas organizacijos valdymui tobulinti ir geriausiam sprendimui parinkti.
Empirinė valdymo mokykla 1970 m. Vadyba yra konkreti veikla, skirtinga kiekvienam konkrečiam atvejui ir priklauso nuo susiklosčiusios situacijos.
Situatyvinio ir inovacinio požiūrio mokykla 1990 m. Inovaciniai ir tarptautiniai procesai: žmonių ir aukštų technologijų simbiozė; demokratinis valdymas ir darbuotojų dalyvavimas uždirbant ir paskirstant pelną; tarptautinio valdymo stiprėjimas.
1 lentelė. Vadybos teorijos ir praktikos raida XX amžiuje. [6; 22]
1. 2. Mokslinio valdymo mokykla
Mokslinio valdymo mokykla atsirado, iškilus poreikiui didinti darbo našumą. Tai buvo XX a. Pradžioje. Vienintelis būdas pakelti darbo našumą buvo padidinti darbininkų darbo efektyvumą. Todėl Frederikas W. Tayloras, Henry L. Ganttas, Frankas ir Lilian Gilbrethai sukūrė principų visumą, žinomus kaip mokslinio valdymo teoriją. [1; 7]
Frederickas W. Tayloras
Frederickas W. Tayloras grindžia savo filosofiją keturiais pagrindiniais principais:
1. Tikro vadybos mokslo sukūrimas taip, kad būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą
2. Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais t. y. taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už užduotį, kuriai jis labiausiai tinka.
3. Mokslinis darbininkų lavinimas ir tobulinimas.
4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbininkų.
Tayloras tvirtino, kad norint šiuos principus sėkmingai įgyvendinti, būtina ir administracijos, ir darbininkų „visiška minties revoliucija„. Nesiginčydamos, koks turėtų būti pelnas, abi pusės turėtų bandyti pagerinti darbo našumą. O tada ir pelnas padidėtų tiek, kad administracijai daugiau nebereikėtų kovoti dėl jo su darbininkais. Trumpai kalbant, Tayloras tikėjo, kad ir administracijos, ir darbininkų interesas bendras – didinti darbo našumą.
Tayloras savo sukurtą valdymo sistemą pagrindė linijų laiko tyrimais. Nesiremdamas tradiciniais darbo metodais, jis analizavo ir chronometru matavo judesius plieno pramonės darbininkų, atliekančių įvairius darbus. Remdamasis laiko tyrimais, jis visus darbus suskaidė į sudedamąsias dalis ir suprojektavo greičiausius ir geriausius kiekvienos darbo dalies atlikimo metodus. Kartu Tayloras nustatė, ką darbininkai turėtų sugebėti atlikti su turima įranga it medžiagomis. Jis taip pat ragino darbdavius daugiau mokėti našiau dirbantiems darbininkams, taikyti „moksliškai pakoreguotą“ darbo užmokesčio sistemą, kuri duotų naudos ir kompanijai, ir darbininkams. Taigi norėdami daugiau uždirbti, darbininkai turėjo viršyti savo ankstesnes darbo normas. Tayloras šį projektą pavadino diferencinio darbo užmokesčio sistema.
Henry Ganttas buvo F. Tayloro padėjėjas. Jo didžiausias palikimas yra linijiniai atkarpiniai grafikai, naudojami darbų planavimui ir kontrolei dar ir šiandien, dažnai vadinami Gantto grafikais. Antrasis indėlis – tai darbo apmokėjimo pagal darbininkų atliktą darbą sistema. Darbininkas, įvykdęs normą, gauna minimalų dienos atlygį, o ją viršijęs – priedą arba, kitaip tariant, premiją.
Harringtonas Emersonas buvo vienas iš pirmųjų valdymo konsultantų. Jis analizavo organizacijų ekonominio efektyvumo padidinimo klausimus. H. Emersono nuomone, žmogaus veiklos efektyvumą galima padidinti dviem būdais:
a ) sukurti tokius darbo metodus, kurie įgalintų
daugiausia pasiekti vykdant konkrečias užduotis ( jo nuomone, daugelis žmonių tepasiekia 60 proc. savo profesinių galimybių )
b ) pasirinkti veiklos uždavinius taip, kad geriausiai panaudotume savo galimybes ( jo nuomone, tik 1 proc. uždavinių pasirenkama tinkamai ). H. Emersonas daug dėmesio skyrė analitinės apskaitos klausimams, nes privalu tiksliai žinoti, kiek tiksliai kainuoja atskira gamybos operacija ar detalė. Jis teigė, kad perkrautas darbais, menkai apmokamas ir blogai traktuojamas žmogus negali efektyviai dirbti.
H. Emersonas paskelbė 12 efektyvumo principų:
1. Aiškiai iškelti idealai arba tikslai.
2. Sveikas protas.
3. Kompetentinga konsultacija.
4. Drausmė.
5. Derama pažiūra į personalą.
6. Greita, patikima, išsami, tiksli ir nuolatinė apskaita.
7. Dispečerystė.
8. Normos ir tvarkaraščiai.
9. Sąlygų normavimas.
10. Operacijų normavimas.
11. Rašytinės standartinės instrukcijos.
12. Atlyginimas už našumą. [3; 208]
H. Fordas. Pirmojo pasaulinio karo metu JAV atsirado nauja gamybos organizavimo sistema – fordizmas, pavadintas šios sistemos autoriaus H. Fordo vardu. Fordizmas – nuoseklus F. Tayloro, F. Džilbreto ir kitų darbo organizatorių tyrimų tęsinys nepertraukiamos srovinės gamybos sąlygomis. Labai vertingi buvo H. Fordo techniniai ir darbo bei gamybos organizavimo principai:
1. Vertikali visos įmonės struktūra.
2. Gamybos organizavimo principas – masinė gamyba.
3. Standartizavimas.
4. Visiškas gamybos mechanizavimas.
5. Visiškas darbo pasidalijimas.
1914 m. H. Fordas įvedė 8 valandų darbo dieną. Be to, jo įmonėse sudarytos geros darbo sąlygos (švara, salės su poilsio krėslais, įvairūs higienos patogumai, dailios patalpos ir kt.). [2; 43]
H. Fordo koncepcija iš esmės skyrėsi nuo tuo metu vyravusios. Jis manė, kad kiekviena gamyba turi maksimaliai tenkinti daugumos poreikius, kad reikia gaminti daug ir pigiai. Pavyzdžiui, 1909-1910 metais buvo pagaminti 18664 automobiliai, kurių kiekvienas kainavo 950 dolerių, 1918-1919 metais – 533706 po 525 dolerius, 1922-1923 – 2200682 po 335 dolerius. Tokias gamybos apimtis galima buvo pasiekti tik įdiegus srovinę gamybą ir standartizavus automobilių detales ir mazgus. Pramonininkas gali gauti pelną, tobulindamas darbo ir gamybos metodus, t. y. sumažindamas gaminio savikainą. Tai pagrindinis H. Fordo įnašas į valdymo mokslą, tai naujas įmonės tikslo (misijos) supratimas, nauji tiems laikams gamybos ir darbo organizavimo metodai. [3; 210]
1. 3. Klasikinės organizacijos teorijos mokykla
Klasikinė organizacijos teorija atsirado iš poreikio numatyti pagrindines sudėtingų organizacijų veiklos gaires. [6; 45]
XX amžiaus pradžioje jau buvo daugybė kapitalistinių pramonės įmonių, kuriose kilo panašių valdymo problemų kaip ir valstybės įstaigose. Natūralu, kad tarp stambių įmonių valdytojų buvo tokių, kurie bandė perteikti sukauptą valstybės įstaigų valdymo patyrimą. Vienas iš jų buvo Henri Fayolis. [3; 206]
H. Fayolis suformulavo idealios valdymo doktrinos kontūrus, kurie dar ir šiandien daug kur nepraranda savo galios. Jį domino visa organizacija. Daugiausiai dėmesio skyrė valdymui, nes jam atrodė, kad tai labiausiai apleista verslo operacija. [4; 35]