TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..3
1. Projekto pabaigimo etapai…………………………………………………………………………………..4
2. Projekto rezultatų analizė ir įvertinimas………………………………………………………………..7
2.1. Verslo projektų efektyvumo rodikliai…………………………………………………………………..8
2.1.1. Vidinė pelno norma……………………………………………………………………………………. ..8
2.1.2. Pelningumas…………………………………………………………………………………………….. ….8
2.1.3. Vidutinio turto pelningumas……………………………………………………………………….. …9
2.1.4. Skolos rodiklis………………………………………………………………………………………….. ….9
2.1.5. Likvidumo rodikliai…………………………………………………………………………………….. ..9
2.2. Verslo projektų ekonominio įvertinimo problemos…………………………………………………10
2.3. Ekspertinis vertinimas…………………………………………………………………………………………13
3. Garantinis aptarnavimas……………………………………………………………………………………….14
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………15
LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………….16
ĮVADAS
Šiame darbe apžvelgsiu iš ko susideda projekto užbaigimo etapas, kokius vertinimus reikia atlikti, norint pabaigti projektą.
Apžvelgiu pagrindinius finansinius rodiklius, kurioe geriausiai atspindi projekto efektyvumą.
1. PROJEKTO PABAIGIMO ETAPAI
Organizacijose, turinčiose “projektų portfelius”, tikslinga periodiškai vertinti vykdomus ir užbaigtus projektus (taip pat nustatyti jų įtaką organizacijos veiklai). Projekto patikrinimas – tai ne įprastinė ataskaita apie projekto procesą – jis apima žymiai daugiau aspektų: analizuojama, kodėl buvo pasirinktas konkretus projektas; įvertinama projekto įtaka organizacijos prioritetams; įvertinama, kaip organizacijos kultūra veikia projektus; nustatoma, kaip išoriniai veiksniai gali paveikti projekto procesus; projekto auditas apima reviziją visų veiksnių, susijusių su vykdomais ir būsimais projektais.
Gali būti tikrinami ir vykdomi ir užbaigti projektai. Tikrinant dar vykdomus projektus, galima iš anksto imtis eigos koregavimo priemonių būtinumo atveju arba priimti sprendimą apie projekto sustabdymą ir jo visišką uždarymą. Siekiant išvengti klaidų ir pagerinti būsimų projektų valdymą, žymiai detaliau tikrinami jau užbaigti projektai.
Kadangi auditui gali būti skiriamas ribotas laikas ir pinigai, patikrinimo gilumas ir detalumas pasirenkamas priklausomai nuo organizacijos dydžio, projekto svarbos, projekto tipo, projekto rizikos, projekto dydžio, projekto problemų ir t.t. Nepamirština, kad bet koks patikrinimas neigiamai veikia projekto komandos darbą.
Rengiantis patikrinimui reikia apsispręsti, koks bus patikrinimas – vidinis ar išorinis.
Tradicinis projekto patikrinimo modelis apima du aspektus: organizacijos požiūrį į projektus ir projekto komandos požiūrį į patikrinimą.
Vykdant projektų patikrinimą, reikia laikytis tam tikrų nuostatų: pagrindinis projekto patikrinimo principas yra kitaminčių baudimas; turi būti komentuojami veiklos ar projekto eigos rezultatai, o ne kas ką darė; reikia labai santūriai vertinti projekto komandos narių emocijas ir reakciją; patikrinimo ataskaitoje privalu pateikti tik konkrečiais faktais paremtas išvadas ir atsiriboti nuo subjektyvumo; projekto vadovybė turi remti patikrinimą ir audito grupei sudaryti sąlygas gauti visą reikalingą informaciją; projekto patikrinimas turi tęstis kuo trumpiau; audito vadovas turi turėti galimybę laisvai bendrauti ir su organizacijos, ir su projekto vadovais.
Pagrindinis projekto audito ataskaitos tikslas – nustatyti tolimesnio projektų valdymo gerinimo prielaidas. Todėl projekto audito ataskaitoje turi būti pateikta:
• bendra informacija apie projektą (projekto pobūdis, dydis, personalas, aktualumas ir perspektyvumas ir t.t);
• surinktos informacijos analizė (projekto misija ir tikslai, naudojamos sistemos, naudojami ištekliai ir t.t.);
• rekomendacijos (projekto komandos ir jos narių darbo įvertinimas, teigiami pasiekimai, koreguojančio pobūdžio pasiūlymai ateities veiklai);
• patirtos pamokos, t.y. klaidos, kurių lengva išvengti;
• priedai – tai pagrindinę audito ataskaitos dalį papildanti svarbi informacija.
Galutiniai projekto įgyvendinimo rezultatai atskleidžia projekto vykdymo metu uškilusias problemas, padarytas klaidas, į kurias reikia būtinai atsižvelgti įgyvendinant analogiškus projektus ateityje.
Projekto užbaigimo terminas yra iš anksto nustatytas ir
griežtas. Jo skiriami keli uždarymo atvejai.
Tipiniai – tai labiausiai paplitę projektų uždarymo atvejai, t.y. kai projektas baigiasi ir užbaigtas projektas perduodamas užsakovui. Dažnai ir šiuos projektus vykdant daroma nemaža pasikeitimų.
Priešlaikiniai – pavyzdžiui, projektą vykdant atlikti pakeitimai susiję su projekto kai kurių dalių atsisakymu.
“Begaliniai”- tai projektai, kurie dėl įvairių nesibaigiančių trukdymų ar nuolatinių pakeitimų tęsiami jau seniai pasibaigus terminams.
Neįvykę projektai – kai pavėluotai paaiškėja, jog projektas yra neperspektyvus, todėl jis net nepradedamas.
Pasikeitę prioritetai – kai projektą vykdant iš esmės pasikeičia sąlygos ir prioritetai ar gaunamos atitinkamos audito išvados, priimamas sprendimas pirma laiko uždaryti projektą.
Audito išvadose dažniausiai pateikiami barjerai, galintys sutrukdyti sėkmingai baigti projektą, gali būti suskirstyti į šias grupes: planavimas, kalendorinis planavimas, organizavimas, komandos formavimas, vadovavimas, kontrolė.
Planavimas – tai netikslūs formulavimai, nevykę sprendimai, prastas informacinis aprūpinimas, pakeitimai ir t.t.
Kalendorinis planavimas – tai griežti darbų atlikimo terminai, grafiko nesilaikymas, prastas vadovavimas darbams ir t.t.
Organizavimas – tai atsakomybės trūkumas, neaiški atskaitomybė, prastas projekto valdymo organizavimas, pašalinių institucijų kišimasis ir t.t.
Komandos formavimas – netinkamos kvalifikacijos personalas, nekompetentingas projekto vadovas, komandos narių kaita, prastas personalo parinkimas ir t.t.
Vadovavimas – bloga koordinacija, prasti vidiniai ir išoriniai ryšiai, motyvacijos stygius ir t.t.
Kontrolė – nekontroliuojamas pavedimų ir darbų išbaigtumas, netinkamas monitoringas, neefektyvi kontrolės sistema, neidentifikuotos problemos ir t.t.
Projekto uždarymo planas turėtų apimti šiuos klausimus:
• kokie projekto uždarymo etapai?
• kas už tai atsakingas?
• kada prasidės ir baigsis projekto uždarymas?
• kaip bus perduodamas projektas?
Priimti sprendimą uždaryti nebaigtą projektą reikia jaučiant didelę atsakomybę, nes tai susiję su žmonėmis ir nepanaudotais kitais ištekliais.
Galutinė projekto stadija apima šiuos etapus:
• planuotos projekto veiklos įgyvendinimą;
• planuotų rezultatų pasiekimą;
• tolimesnio projekto finansavimo nutraukimą;
• veiksmų, būtinų pabaigti projektą atlikimas;
• projektų rezultatų panaudojimą.
Praktikoje pabaigimo fazė dažnai sujungiama su likvidavimo faze, kuri apibrėžia projekto įgyvendinimo priemonių “išvedimą” iš eksploatacijos, remontą, modernizaciją, projekto objekto rekonstrukciją.
Projekto įvedimas į veiklą reiškia galutinį investicinės fazės etapą, t.y. tam momentui turi būti baigti ir priimti eksploatuoti visi pagrindiniai objektai.
Projekto uždarymo fazės trukmė dažniausiai siekia apie 12 proc. bendro projekto gyvavimo ciklo.
Projekto pabaigimas – tai sutartų įsipareigojimų tarp užsakovo ir rangovo įvykdymo užbaigimas bei visuma specifinių organizacinių-administracinių veiksmų. Projekto pabaigimas vyksta aštuoniais etapai:
I etapas – užsakovo bei rangovo finansinių atsiskaitymų tikrinimas;
II etapas – dokumentacijos tikrinimas. Žiūrima, ar projekto dokumentacija atitinka reikiamas normas, standartus bei technines sąlygas; ar išpildyti kokybiniai bei kiekybiniai reikalavimai;
III etapas – neįvykdytų įsipareigojimų išaiškinimas;
IV etapas – neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymas, pretenzijų pateikimas (geranoriškas arba taikant kontrakte numatytas baudos priemones);
V etapas – garantinis aptarnavimas;
VI etapas – galutiniai atsiskaitymai;
VII etapas – galutinės (finalinės, baigiamosios) ataskaitos parengimas;