LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA
Lietuvos draudimo rinkos istorija nėra tokia ilga ir neturi tokių gilių tradicijų Lietuvos rinkoje, kaip, kad kitos Lietuvos pramonės šakos. Apskritai, ilgą laiką Lietuvoje draudimo rinka net gi nebuvo stebima. Viskas pasikeitė, kuomet 1992 metais pradėjo steigtis privačios draudimo įmonės, kapitalą pradėjo investuoti užsienio draudimo įmonės, buvo panaikintas privalomojo draudimo monopolis, o prieš aštuonerius metus priimtas naujas draudimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1996m. liepos 31d. Tuo pačiu pradėta kurti patikima ir darni draudimo sistema kaip finansų rinkos dalis.
Tuoj po šio įstatymo priėmimo Lietuvos draudimo rinka pradėjo sparčiai augti. Šį augimą nulėmė keletas veiksnių. Vienas iš tokių veiksnių – stabili politinė padėtis: per rinkimus valdžia perduodama gana ramiai. Antra svarbi aplinkybė – gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai (BVP augimas, mažėjanti infliacija, augantis eksportas bei didėjančios investicijos į svarbiausias ūkio šakas). Pagaliau trečiasis ne mažiau svarbus veiksnys buvo būtent 1996 m. liepos mėn. įsigaliojęs naujas Draudimo įstatymas, suteikiantis mokesčių lengvatų savanoriškojo draudimo sutartis sudarantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, leidžiantis dalį lėšų draudimui skirti iš įmonių būtinųjų išlaidų, o fiziniams asmenims ar individualioms įmonėms draudimo laikotarpiu atskaičiuojamas mažesnis fizinių pajamų mokestis. 1
Šiuo metu Lietuvos draudimo rinka yra ypač perspektyvi: per 2003 metus pasirašyta 815 mln. Lt gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmokų, kai 2001 metais ši suma siekė 443 mln. Lt .
Staigų draudimo įmokų šuolį lėmė mokesčių įstatymų pasikeitimas, ilgalaikių gyvybės draudimo sutarčių paklausa esant mokesčių lengvatoms bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsigaliojimas 2002 m., taip pat užsienio kapitalo investicijos Lietuvos draudimo rinkoje. Labai daug lėmė ir bendras ekonomikos augimas – 2002 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,8 proc., o 2003 m. Lietuvos BVP augo 8 proc. Šiemet šalyje planuojamas 7 proc. BVP augimas.
Per 2003 m. 11 mėnesių vienam šalies gyventojui teko 162 Lt pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų, kai 2001 metais šis skaičius siekė 110 Lt. Planuojama, kad šis skaičius sparčiai augs – šios prognozės siejamos su tuo, jog Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą bei su faktu, jog sparčiai auga Lietuvos ekonomika.
ADB „SNORO GARANTAS“
Daugiau kaip penkerius metus Lietuvos rinkoje dirbanti ne gyvybės draudimo kompanija „Snoro garantas“ šiandien yra viena iš sparčiausiai augančių draudimo įmonių Lietuvoje. 2003 m. „Snoro garantas“ tarp 19 ne gyvybės draudimo bendrovių užėmė 9 vietą ir valdė 2,5 proc. draudimo rinkos (2002 m. bendrovė buvo 13 vietoje ir užėmė 1,37 proc. rinkos). O jau pirmąjį šių metų mėnesį „Snoro garantas“ pakilo į 7 vietą tarp Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių ir užėmė 2.7 proc. rinkos.
Prioritetinė ADB „Snoro garantas“ veikla – transporto, turto, civilinės atsakomybės ir asmens draudimų kryptys, orientuotos į vidutinio ir smulkaus verslo įmones bei privačius klientus. Bendrovė šiuo metu siūlo 21 draudimo paslaugą, be to, „Snoro Garantas“ prisiima 9 rūšių perdraudimą iš kitų Lietuvos draudimo bendrovių.
Per 2003 m. ADB „Snoro garantas“ sudarė beveik 150 tūkst. sutarčių. Bendrovė pasirašė 14.7 mln. Lt tiesioginio draudimo įmokų – tai 85 proc. daugiau nei per visus 2002 m.
ADB „Snoro garantas“ išplėtojo visą Lietuvą apimantį mažmeninio draudimo paslaugų teikimo tinklą: visuose apskričių centruose dirba bendrovės atstovybės, rajonų centruose veikia 23 agentūros. „Snoro garanto“ siūlomus draudimo produktus galima įsigyti visuose banko „Snoras“ filialuose ir per 200 minibankų.
ADB „Snoro Garantas“ dirba per 330 darbuotojų. Be to, įmonė bendradarbiauja su daugiau nei 270 draudimo brokerių ir tarpininkų.2
Jau šešerius metus dirbanti akcinė draudimo bendrovė „Snoro garantas“ šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Lietuvos draudimo įmonių. Ji orientuojasi į smulkaus ir vidutinio verslo bei privačių klientų poreikius kurdama draudimo paslaugas, kurios taupo klientų lėšas ir kartu garantuoja jų saugumą.
Bendrovės patikimumą garantuoja įstatinio kapitalo dydis, siekiantis 5 mln. Lt. ADB „Snoro garantas“ mokumo atsarga, ypač svarbi užtikrinant įsipareigojimus klientams, 2002 m. pabaigoje net 2,3 karto viršijo įstatymais nustatytą normą, o turtas siekė 12,91 mln. Lt arba 1,5 karto daugiau nei 2001 m. 2002 m. bendrovė uždirbo beveik 400 tūkst. Lt pelno.
Tinkamą „Snoro garantas“ bendrovės įsipareigojimų vykdymą garantuoja ir tai, kad ši bendrovė priklausė vienai iš Lietuvos finansinių paslaugų lyderių – banko „Snoras“ grupei, o nuo 2003-ųjų ji priklauso, A++ patikimumo grupę turinčiai, Rusijos draudimo kompanijai „Reso-Garantia“.
Siekdama, kad klientams apsidrausti būtų kuo patogiau, itin didelis dėmesys bendrovėje yra skiriamas aptarnavimo kokybei. „Snoro garantas“ išplėtojo visą Lietuvą apimantį draudimo paslaugų teikimo tinklą. Be to, populiariausias bendrovės siūlomas draudimo
paslaugas galima įsigyti visuose banko „Snoras“ filialuose ir mini bankuose. Klientų patogumui Vilniuje ir Kaune įkurti specializuoti žalų reguliavimo centrai, visose Lietuvos apskrityse veikia žalų reguliavimo skyriai.
2002 m. „Snoro garantas“ sureguliavo daugiau nei 1200 draudiminių įvykių. Savo klientams išmokėjo per 2,5 mln. Lt draudimo išmokų.
Vien 2002 m. bendra ADB „Snoro garantas“ pasirašytų draudimo įmokų suma išaugo tris kartus. Spartų augimą lėmė ne tik transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įvedimas, bet ir kitų draudimo rūšių plėtojimas – net tris kartus išaugo turto draudimo įmokų suma, 1,5 karto daugiau apdrausta transporto priemonių.
Bendrovės pasirašytų įmokų suma 2002 m. sudarė 9,31 mln. Lt – 2,5 karto daugiau nei 2001 metais. Sudarytų draudimo sutarčių skaičius padidėjo daugiau, kaip 1,6 karto – nuo 26 tūkst. 2001 metais iki 41 tūkst. 2002 metais.
2004 m. planuojama dar sparčiau didinti tiek draudimo apimtis, tiek saugumo garantijas savo klientams. Buvo iš anksto ruošiamasi pokyčiams, kuriuos atnešė Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungos rinką, todėl klientams siūlomos jų poreikius atitinkančios draudimo paslaugos.
ADB „Snoro garantas“ pasiekimus lėmė klientų pasitikėjimas. Tai didžiausias šios bendrovės darbo ir pastangų įvertinimas, skatinantis nuolat tobulėti ir teikti kuo didesnes saugumo garantijas bei kokybiškas paslaugas. Svarbiausias kompanijos tikslas – dirbti savo klientams. 3
VALDYMAS
ADB „Snoro garantas“ valdymo struktūra yra ganėtinai sudėtinga, kaip ir bet kurioje kitoje paslaugų sferoje dirbančios bendrovės. Darbo pasiskirstymo principu veikiančioje įmonėje kiekvienas jos padalinys yra atsakingas už tam tikrą savo sritį.
Kadangi „Snoro garantas“ yra akcinė draudimo bendrovė, tad ir pagrindinis bendrovės valdymo „vairas“ priklauso bendrovės valdybai, kuri sprendžia su strateginiu įmonės planavimu susijusius klausimus. Bendrovės valdyba gavusi finansines ir bendro darbo ataskaitas analizuoja bendrą įmonės veiklos rezultatą, priima sprendimus dėl bendrovės tolimesnės plėtros, tvirtina jos įstatinį kapitalą.
Sekantis valdymo padalinys yra bendrovės generalinis direktorius. Jam yra priskirtinas bendras vadovavimas įmonėje. Gavęs iš žemesnių bendrovės valdymo instancijų bendrovės veikimo rodiklius jis valdybai pateikia metines ataskaitas, atstovauja įmonę, priima kitus, su bendru jos valdymu susijusius sprendimus.
ADB „Snoro garantas“ generalinio direktoriaus pavaduotojas yra atskaitingas bendrovės generaliniam direktoriui. Į jo pareigas įeina vadovavimas visiems bendrovės departamentams.
ADB „Snoro garantas“ sudaro penki departamentai: Rizikų valdymo, Draudimo, Marketingo, Pardavimų bei Finansų ir apskaitos departamentai. Jie visi yra atskaitingi bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojui bei turi jiems pavaldžias žemesnes instancijas.
Rizikų departamentą sudaro Žalų reguliavimo bei Aktuarinis-statistinis planavimo skyrius. Šiame departamente analizuojama kitų draudimo kompanijų padėtis rinkoje. Gauti rodikliai lyginami su ADB „Snoro garantas“ rinkos rodikliais ir tuo remiantis padaromos išvados siekiant geresnių bendrovės veiklos rezultatų. Taip pat šiame departamente yra tvarkomos bendrovės draudiminės žalos, atsiskaitoma su servizais.
Draudimo departamentą sudaro Transporto rizikų draudimo, Turto ir inžinerinių rizikų draudimo, Civilinės atsakomybės ir laidavimo rizikų draudimo, Gabenimo rizikų draudimo bei Asmens rizikų draudimo skyriai. Kiekviename šiame skyriuje dirba tos srities specialistai, kurie yra atsakingi už sprendimų priėmimą produkcijos pardavimo klausimais, perdraudimą, taisyklių rengimą bei bendrą savo srities kuravimą.
Marketingo departamentą sudaro Personalo, Juridinis bei Informacinių technologijų skyriai. Šiame departamente yra sprendžiami su bendrovės personalo keitimu, darbuotojų kvalifikacijos kėlimu susiję klausimai. Analizuojamos bendrovės teisinės problemos, vidinės bei išorinės informacijos sklaida, priimami sprendimai, nulemiantys atitinkamų sričių veiklą.
Finansų ir apskaitos departamentas yra sudarytas iš Draudimo apskaitos skyriaus bei Buhalterijos. Šiame departamente yra sudaromos visos bendrovės finansinės bei draudimo apskaitos suvestinės. Aukštesnėms bendrovės valdymo struktūroms pateikiamos įmonės finansinės ataskaitos, draudimo paslaugų įvertinimai.
Pardavimų departamentą sudaro regioninės atstovybės, išsidėsčiusios visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jos yra atsakingos už draudimo paslaugų platinimą ir tiesioginį bendravimą su bendrovės klientais. Visas pardavimų departamentas rengia naujas draudimo paslaugų pardavimo akcijas, pardavimo projektus, teikia paslaugas.
ADB „SNORO GARANTAS“ ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
ADB „SNORO GARANTAS“ KAUNO REGIONINĖS ATSTOVYBĖS VADOVO VALDYMO STILIUS
Praktiką aš atlikau Kauno regioninėj atstovybei, man pačiai asmeniškai teko bendrauti su šios atstovybės vadovu, todėl ir išnagrinėsiu būtent jo valdymo stilių.
Kauno regioninei atstovybei vadovauja Algimantas Čiuderis. Tai vadovas, pasižymintis plačiu akiračiu, atkaklumu siekiant užsibrėžtų tikslų bei optimizmu įvairiose, su bendrovės
susijusiose situacijose. Galbūt kaip tik dėl šių savo charakterio savybių A.Čiuderis savo darbe vadovaujasi demokratinio valdymo principais. Jis priešingai nei daugelis kitų stambių organizacijų vadovų, Kauno regioninės atstovybės darbuotojams vadovauja be jokio spaudimo, remdamasis jų sugebėjimais ir gerbdamas juos. Jis yra linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Asmeniškai spręsti jam tenka tik ypatingai sudėtingus klausimus, visą kitą palieka nuspręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, tuo pačiu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems bendrovės tikslas taptų jų pačių tikslu. Toks demokratinis valdymo stilius teikia darbuotojams galimybę tiksliau suvokti darbo ar sprendžiamo klausimo esmę, pilnai panaudoti savo intelektualinį ir profesinį potencialą, bei suteikia galimybę tobulėti.
Norėdamas rasti optimaliausią sprendimą jis visada įsiklauso į kolegų, dažniausiai pavaduotojų nuomones, protingai reaguoja į kritiką , atsižvelgia į ją ir kuomet reikia, prisipažįsta klydęs.
Nurodymus pavaldiniams duoda pasiūlymų ir patarimų forma, juos formuluoja aiškiai ir įtikinamai. ADB „Snoro garantas“ regioninės atstovybės direktorius nekontroliuoja savo pavaldinių smulkmeniškai, tačiau nuolat būna informuojamas apie veiklos, kuriai jis vadovauja, eigą. Su pavaldiniais jis visada elgiasi pagarbiai, bendraudamas visada yra mandagus, taktiškas ir atidus, stengiasi atsižvelgti į darbuotojo interesus. Jis dirba ne atsiribojęs nuo kolektyvo, bet kaip kolektyvo narys, bendradarbis. Tai anaiptol nesumažina vadovo valdžios ir autoriteto, priešingai, tarp jo ir darbuotojų stiprėja tarpusavio pagarba bei pasitikėjimas, vadovo reali valdžia ir autoritetas išauga.
Demokratinis vadovo darbo stilius didžia dalimi priklauso nuo asmeninių vadovo savybių, bei charakterio bruožų. Demokratais dažniausiai tampa žmonės, išlaikantys pusiausvyrą, optimistai. Kadangi demokratinio tipo vadovai dažniausiai būna plataus akiračio žmonės, jie ypač efektyviai dirba ne tik gamybiniuose, bet ir kūrybinių organizacijų kolektyvuose.
ADB „SNORO GARANTAS“ KAUNO REGIONINĖS ATSTOVYBĖS VALDYMO STRUKTŪRA
ADB „Snoro garantas“ Kauno regioninės atstovybės struktūra yra analogiška visoms kitoms bendrovės regioninėms atstovybėms, įsikūrusioms visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Būtent Kauno atstovybėje šiuo metu dirba 86 darbuotojai. Svarbiausias vaidmuo čia tenka atstovybės direktoriui, kuris atstovauja draudimo bendrovę visame Kauno regione, vadovauja visai atstovybei, priima strateginius atstovybės sprendimus, vykdo pardavimų departamento vadovo nutarimus ir yra jam atskaitingas.
Atstovybės direktoriaus pavaduotojas yra atsakingas už darbą su draudimo brokeriais bei tarpininkais, vykdo tiesioginius atstovybės direktoriaus pavedimus.
Taip pat regioninėse atstovybėse yra produkto pardavimo vadybininkė-administratorė, kuri yra atskaitinga atstovybės direktoriaus pavaduotojui. Ji sprendžia bendrovės ūkinius klausimus, patalpų nuomos problemas bei kitus, su atstovybės administravimu susijusius reikalus.
Atstovybėje dirbanti sekretorė tvarko visus atstovybę pasiekiančius dokumentus, registruoja gautus vadovų įsakymus bei vykdo bendrą visų dokumentų apskaitą.
Šalia visų šių Kauno regioninės atstovybės valdymo padalinių dar yra ir 6 agentūros, kurių vadovai yra tiesiogiai atskaitingi, tiek pardavimų departamento vadovui, tiek regioninės atstovybės direktoriui. Šioms agentūroms tenka tiesiogiai bendradarbiauti ir su atstovybės produkto pardavimo vadybininke-administratore. Kaip tik šioms agentūroms ir priklauso žemiausia ADB „Snoro garantas“ struktūrinė valdymo grandis – tai draudimo agentai, kurių kiekvienoje agentūroje gali būti ne daugiau, kaip 10. Kaip tik draudimo agentai ir bendrauja su individualiais bendrovės klientais, sudarinėja draudimines sutartis.