GENEROLO JONO ŽEMAIČIO
LIETUVOS KARO AKADEMIJA
VADYBOS KATEDRA
MARKETINGO NAMŲ DARBAS
Kariūnų laisvalaikio Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje analizė SWOT metodu
Parengė: kr. M.Valteris 004-1 būrys
Tikrino: dėst. J. Vijeikis
VILNIUS
2003
TURINYS
Įvadas ……………………………………………3 psl.
SWOT analizės teorinė dalis……………………..4 psl.
Vidiniai veiksniai ………………………………..7 psl.
Išoriniai veiksniai ………………………………..8 psl.
SWOT metodo taikymas ………..……………… 9 psl.
Išvados …………………………………………..10 psl.
Pasiūlymai ……………………………………… 10 psl.
Literatūra …………………………………………10 psl.
ĮVADAS
Pirmiausia apibrėšiu kas yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. LKA yra Lietuvos Respublikos valstybinė karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – krašto apsaugos sistemos sudedamoji dalis. Pagrindinė Akademijos užduotis – rengti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai kvalifikuotus karininkus – karinių vienetų vadus ir štabų jaunesniuosius karininkus, kelti karininkų kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Akademijos tikslas – parengti visapusiškai išsilavinusį, aukštos moralės, tvirto būdo, savarankišką, mokantį vadovauti, nebijantį atsakomybės, ištikimą Tėvynei, vykdantį priesaiką, Lietuvos įstatymus, statutų reikalavimus ir savo viršininkų įsakymus karininką.
Kaip ir daugelyje statutinių organizacijų LKA galioja griežta dienotvarkė, kuri sudaryta remiantis LR krašto apsaugos statutais. Viena iš dienotvarkės sudedamųjų yra karių laisvalaikis. Konkrečiai Lietuvos karo akademijoje laisvalaikį kiekvienas leidžia pagal savo pomėgius. Vieni stengiasi papildomai pasimokyti, kiti lanko būrelius, fakultatyvus, sportuoja ar tiesiog žiūri televizorių. Kariūnų tarybos iniciatyva įsisteigė gitaros ir breiko būreliai, kuriuose dalyvauja nemažai kariūnų. Kariūnai lanko teatro studiją, dainuoja vyrų chore „Kariūnas“, šoka estradinius sportinius šokius. Ir taip iki vakarinio patikrinimo, kuris vyksta dvidešimt pirmą valandą trisdešimt minučių. Šiame darbe nagrinėjamas kariūnų laisvalaikis SWOT metodu.
1. Darbo tikslas:
Ištirti Lietuvos karo akademijos kariūnų laisvalaikį SWOT analizės metodu. Apžvelgti laisvalaikį veikiančius vidinius ir išorinius veiksnius, išsiaiškinti jo privalumus ir trūkumus bei išskirti grėsmes ir galimybes tolimesnėje veikloje. Tyrimo eigoje stengsiuosi rasti sprendimus, kurie galėtų visiškai ar dalinai panaikinti egzistuojančius trūkumus bei apsaugoti nuo grėsmių.
2. Objektas:
LKA kariūnų laisvalaikis – veina iš dienotvarkės sudedamųjų dalių, suteikiančių galimybę papildomai studijuoti, sportuoti, užsiiminėti kultūrine veikla ar tenkinti kitus poreikius.
Kaip jau buvo paminėta įvade laisvalaikį kariūnai leidžia pagal savo pomėgius. Kiekvienas kariūnas turi teisę į laisvalaikį, tą patvirtina KA statutai.
3. Darbo apibūdinimas (kas atlikta):
Mano manymu, šio darbo tikslas buvo pasiektas. Pradžioje pristačiau Lietuvos karo akademiją bei jos tikslus. Vėliau apibrėžiau darbo tikslą ir objektą. Praktinėje dalyje SWOT analizės metodu išnagrinėjau kariūnų laisvalaikį. Nustačiau veikiančius veiksnius, išskyriau stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes.
SSGG (SWOT) analizės teorinė dalis
Analizės pavadinimo santrumpa sudaryta iš lietuvių (anglų) kalbos žodžių: stiprybės (Strengths), silpnybės (Weaknesses), galimybės (Opportunities), grėsmės (Thre-ats). Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius organizacijos strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip išteklių analizės rezultatas. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip organizacijos išorinės aplinkos analizės rezultatas. SSGG analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas keturias dalis.
Akivaizdu, kad kiekvienos konkrečios organizacijos SSGG analizė yra savita. Nagrinėjant konkrečią organizaciją pateikiamos tokios rekomendacijos, kurios gali padėti siekiant pagerinti SSGG analizės kokybę:
• patartina vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip didžiausia klaida laikoma prielaida, jog analizė yra gera tik tada, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė detalizacija rodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie tą analizę atliko;
• kievienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis jo esmę organizacijai. Komentaras turi atspindėti su organizacija susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro pobūdžio teiginiai, fiksuojantys kiekvienam žinomas mintis.
• tikslinga, kur tik galima, susieti organizacijos stiprybes ir silpnybes su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Pastarieji būtent ir suteikia galimybę atsiriboti nuo kai kurių organizacijos strategijai nereikšmingų SSGG
analizės veiksnių;
• jeigu galima, organizacijos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos aspektu. Nepakanka vien tvirtinti, jog kažin kuris vidinis organizacijos veiksnys yra „geras“. Kur kas naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas, kai argumentuojama, kodėl šis veiksnys yra „geresnis, palyginti su konkurentais“;
• SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur organizacija yra dabar, ir to, kur ji ketina būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realus.
Internete ir daugelyje vadybos knygų radau perspektyvų tyrimus. Pagrinde yra tiriama įmonių ir organizacijų veiklos perspektyvos. Perspektyvos buvo daugiausi tiriamos SWOT analizės metodu. Tai mano manymu yra pats aiškiausias ir nuodugniausias analizės metodas. Todėl ir aš savo darbe jį naudosiu.