Turinys
ĮVADAS 3
1. Aptariamo dokumento atsiradimo istorija, tikslai ir uždaviniai 4
2. Aptariamo dokumento trūkumai ir pakeitimai bei papildymai 6
3. Aptariamo dokumento veikimo pasekmės eksportui 11
IŠVADOS 12
LIERATŪRA 13
Priedai (LR Vyriausybės 1995 m. nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų bei jo papildymai ir pakeitimai)
ĮVADAS
Užsienio prekyba, ypač specifinėmis Lietuvos sąlygomis (nedidelė apimtis, kuro ir energetinių išteklių stoka, ekonomikos atvirumas), daro nemažą įtaką ne tik ekonomikos plėtrai, bet ir žmonių gerovės lygiui.
Temos aktualumas. Lietuvai prisijungus prie bendrosios Europos Sąjungos erdvės, muitinės sandėlių poreikis mažėja. Tačiau visiškai jis neišnyks, nes Lietuva, viena iš ES pasienio su Rytais valstybių, gali tapti patraukli stotelė prekybos su trečiosiomis šalimis tranzitui. Geografiniu atžvilgiu Lietuva patogi tranzitiniams vežimams. Lietuvos teritoriją kerta tarptautinės svarbos multimodaliniai transeuropinio tinklo (TEN) koridoriai (I-as Šiaurės – Pietų kryptimi, IX–jo atšakos IXB ir IXD Rytų-Vakarų kryptimi), kuriais vežami pagrindiniai krovinių srautai. Apie 70 proc. per Lietuvą transportuojamų krovinių – tranzitiniai. Didžioji jų dalis gabenama per Klaipėdos jūrų uostą, kuris, kaip šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūrų uostas (neužšąla net esant 25 laipsniams šalčio), patrauklus krovinių gabenimui ištisus metus.
Temos problema. Šiuo laikotarpiu svarbiu klausimu tampa, ar Lietuvos transporto bendrovės sugebės kokybiškai aptarnauti intermodalinių krovinių srautus. Didžioji dalis su prekių tranzitu susijusių problemų yra susiję su muitinės formalumais, biurokratiniais suvaržymais ir kitomis panašiomis kliūtimis.
Tyrimo objektas. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų ir jo papildymų įtaka užsienio prekybos organizavimui Lietuvoje
Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos Respublikos eksporto kitimą, keičiant ir papildant LR Vyriausybės 1995 m. nutarimą dėl importo ir eksporto terminalų.
Darbo uždaviniai. Aprašyti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų atsiradimo istoriją; nurodyti tikslus ir uždavinius, kuriems skirtas šis dokumentas; nurodyti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų trūkumus ir pakeitimus ir papildymus; įvertinti LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų veikimo pasekmes Lietuvos eksportui
Darbui naudota informacija. Šiame darbe naudotasi mokslo darbų, mokslinių konferencijų straipsnių rinkinių, monografijų, žurnalų, laikraščių bei kitų periodinių leidinių atitinkamais skyriais ir straipsniais.
Darbo struktūra: įvadas, trijų dalių analitinė dalis, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 13 psl.
1. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų atsiradimo istorija, jo tikslai ir uždaviniai
Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993 m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo.
Tokiomis sąlygomis 1995 metais birželio 7 d. Vilniuje buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas dėl importo ir eksporto terminalų.
Importo ir eksporto terminalai – tai importuojamų ar eksportuojamų prekių laikinojo saugojimo sandėliai, įsteigti ar steigiami tarptautiniuose aerouostuose, geležinkelio stotyse ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei tarptautinio pašto skyriuose, taip pat ir kitose Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietose. Prekės juose laikomos iki 90 dienų, kol pasirenkama tinkama muitinės tikrinimo procedūra. Importo-eksporto terminale teikiamos perkrovimo, kaupimo, rūšiavimo, komplektavimo, saugojimo ir kitos paslaugos importuojant, eksportuojant arba tranzitu gabenant pilnus arba dalinius krovinius. Prekes terminale gali laikyti visi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Terminalas aprūpintas įrengimais, reikalingais greitam krovinio apdorojimui.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 30 importo ir eksporto terminalų. Iš jų net trylika – Vilniuje.
Didžiausi iki šiol veikiantys sostinės muitinės terminalai yra „Vingės“ komercinė grupė, „Viltranzitas“ ir „Vilniaus bakalėja“. Kaune didžiausias terminalas priklauso „Lavisos“ koncernui.
Šiuo nutarimu buvo siekiama šių tikslų:
• padidinti įplaukas į biudžetą;
• pritraukti tranzitinius krovinių srautus bei užsienio investuotojus;
• sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai;
• pagerinti muitinės darbą (pasiūlyti klientams prekių sandėliavimo, krovos darbų, muitininkų tarpininkų bei kitas paslaugas);
Tokiems iškeltiems tikslams pasiekti reikėjo išspręsti šiuos uždavinius:
• sukurti teisinę ir techninę bazę;
• įdiegti vieningą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą;
• sukurti ir modernizuoti esamą kelių, geležinkelių linijų
infrastruktūrą;
• išvystyti importo ir eksporto terminalų tinklą;
• tobulinti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą;
• tobulinti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą;
2. LR Vyriausybės 1995 m. nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų papildymai ir pakeitimai ir jų trūkumai
Po LR Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d priimto nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų sekė šio nutarimo papildymai ir pakeitimai:
1. 1610 1995 m. gruodžio 22 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1996.01.05, Nr.: 1, Publ. Nr.: 12; Valstybės Žinios, 1997.06.18, Nr.: 57)Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo. /Aktuali nuo 1995.12.22 iki 1997.04.12/.
2. 358 1997 m. balandžio 14 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1997.04.18, Nr.: 33, Publ. Nr.: 835) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1997 04 14 iki 1998 02 17/.
3. 194 1998 m. vasario 18 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1998.02.25, Nr.: 19, Publ. Nr.: 470) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1998 02 18 iki 1998 03 23/.
4. 352 1998 m. kovo 24 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1998.03.28, Nr.: 30, Publ. Nr.: 804) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1998 03 24 iki 1999 10 26/.
5. 1189 1999 m. spalio 27 d.(Skelbta: Valstybės Žinios, 1999.10.29, Nr.: 92, Publ. Nr.: 2694) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo /Aktuali nuo 1999 10 27 iki 2002 07 31/.
Pakomentuosiu keletą pastebėtų trūkumų LR Vyriausybės 1995 m. nutarime dėl importo ir eksporto terminalų bei jo papildymuose ir pakeitimuose.
Terminale prekybos operacijos yra draudžiamos, tačiau leidžiama keisti adresatą, jei prekių gavėjas pirkinio staiga atsisako.