TURINYS
Įvadas 3
I. Mokesčio administravimo įstatyme problemos 4
1.1. Sąlygos, lemiančios pažeidinėjimus mokesčio mokėjimo 4
1.2. Mokesčių naujo administravimo projekte pastebėtinos problemos 5
II. Mokesčių administravimą sunkinanti priemonė – progresyvinis mokestis 8
Išvados 10
Naudota literatūra 11
ĮVADAS
Lietuvai tapus ES nare patys mokesčių įstatymai tampa itin komplikuoti, be „vertėjo“ juos sunku teisingai suprasti. Antra, naujasis Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių mokėtojui taip pat žada nedaug gero. Itin kelia nerimą mokesčių administratoriui suteikiami dideli įgaliojimai, o mokesčių mokėtojui – apsunkintos galimybės apsiginti. Ir nors gerų poslinkių šiame projekte esama, Mokesčių administravimo įstatyme prioritetas suteikiamas mokesčių administratoriams. Šis įstatymas išliks itin svarbus, nes mažėjant galimybei konkuruoti mokesčiais, valstybės pradeda konkuruoti jų administravimu. Žinant, kad administravimas nėra harmonizuojamas, labai svarbu šioje srityje taikyti mokesčių mokėtojui „draugiškas“ taisykles. Tad mokesčių administravimas yra sritis, kurioje galima ir dar reikės daug nuveikti.
Tikslas: Išanalizuoti Mokesčių administravimo problemas
Uždaviniai:
1.Atskleisti mokesčių administravime pasitaikančias klaidas;
1.1. Pateikti sąlygas, lemsiančias pažeidinėjimus;
1.2 Pateikti LLRI išvadas, pateiktas dėl naujo mokesčių administravimo projekto;
2. Atskleisti mokesčių administravimą sunkinančias priemones;
3. Pateikti išvadas
I. MOKESČIO ADMINISTRAVIMO KLAIDOS
Dar geros palankios sąlygos nuslėpti mokesčius yra palankios personalinėms įmonėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms. Pagal Finansų ministerijos nurodymus individualios įmonės gali vesti supaprastintą buhalteriją. Leidžiama plačiai vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Jos neprivalo pateikti savo balanso, o tik pajamų deklaraciją, kurioje daug kas neužfiksuojama. Daug mažų įmonių verčiasi komercija, jų prekių apyvarta milijoninė, kartais didesnė už valstybinių pramonės įmonių. Nepaisant to, kad jos naudojasi lengvatomis, dažnai nuslepia dalį pelno, kurią gauna dalį pelno, iš komercijos grynaisiais pinigais.
Taip pat galima paminėti kad įmonės vengdamos mokesčių, darbuotojų atlyginimus dokumentuose pateikia ne visai tokius kokius gauna į rankas. Ir pasak autorius, P. Naviko, jam nesinori tikėti, kad pagal tokius mažus rodomus atlyginimus žmonės sutinka dirbti. Tai ir daro prielaidą, teigti, kad vengiami mokesčiai, kad būtų kuo mažiau išskaityta pajamų mokesčio. Taip pat tai aktualu ir įmonei, nes ji turi mokėti 33 proc. socialinio draudimo dydžio įmoką į socialinio draudimo fondą( Sodrai). Taigi darbuotojas tikisi iš to mažesnio pajamų mokesčio, o darbdavys įmokos Sodrai.
Tai buvo daroma iki reformos, tas dar vyrauja ir 2004m,nes Lietuva darbo pajamas apmokestina sąlyginai aukštais pajamų mokesčio ir
socialinio draudimo įmokų tarifais, tuo tarpu mokestinių pajamų santykis su BVP yra vienas
žemiausių Europoje. Taip yra todėl, kad aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis paskatina
darbdavius ir darbuotojus susitarti slėpti oficialias pajamas ir išmokėti atlyginimą
„vokeliuose“.
1.1. SĄLYGOS, LEMIANČIOS PAŽEIDINĖJIMUS
Kadangi visame pasaulyje yra visaip tobulinami būdai, kaip nuslėpti mokesčius, manoma , kad Lietuva ne išimtis. Tačiau valstybė ir mokesčių institucijos taip pat tobulina būdus, kaip suprasti ir užkamšyti plyšius pro kuriuos išbyra valstybės biudžeto pinigai.
1Fizinių asmenų laikino jos įstatymo Ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai sąlygojo papildomų langų atsiradimą
2.Pagal galiojančius įstatymus, jie leidžia mažoms įmonėms vesti supaprastintą buhalteriją.
3.Par mažos baudos už nuslėptą pelną
4. Bankai ne pasiteirauja apie sąskaitų turėjimo kiekį( o tai reiškia, kad personalinė įmonė gali turėti kelias sąskaitas, kelias atsiskaitomąsias skirtinguose bankuose.
5. Taip pat bankai vykdo apmokėjimus iš paskolintų sąskaitų( jei bankas suteikia kreditą kokiai nors įmonei, jis turėtų pervesti tą sumą į kliento atsiskaitomąją sąskaitą. Dabar yra taip kad paskolinė sąskaita yra naudojama kaip atsiskaitomoji. Kai klientas sugrąžina bankui kreditą, ta sąskaita uždaroma ir dingsta.( neaišku, pasiteirauti ar taip yra)
6.Iš tokios sąskaitos galima vykdyti šešėlinė komercija, gauti pajamų, kurių beveik neįmanoma aptikti ir apmokestinti.
Jeigu įmonės turėtų tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą ir visus mokėjimus atliktų tik iš vienos, mokesčių administratoriui būtų lengviau kontroliuoti tikrą padėtį.
7. Suteikimas ilgalaikės be procentinės paskolos, nuo kurios taip pat nemokami procentai( įmonės kurios išduoda be procentines paskolas, verčiasi šešėline veikla, slepia pinigus, mokesčius. Juk pati logika sako, kad skolinti keleriems metams pinigus, neimant palūkanų, yra absurdas. Bet mokesčių inspektoriui prielaidų neužtenka, o įrodymų tokiais atvejais surasti sunku.
8. Daug pajamų dar nuslepiam užsienio bankuose.
Tačiau kiekvienas autorius, ar atitinkanti institucija pateikia savas išvadas ir jos daug kuo sutampa bei skiriasi. Todėl kokias problemas mokesčių
administravimo naujo įstatymo pateikė Lietuvos rinkos institutas bus atskleista sekančioje darbo dalyje.
1.2. MOKESČIŲ NAUJO ADMINISTRAVIMO PROJEKTE PASTEBĖTINOS PROBLEMOS
Pasak LLRI, Jei Mokesčių administravimo pataisos būtų priimtos, mokesčių mokėtojai negalėtų būti tikri, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais jie teisingai sumokėjo mokesčius. Tuo įsitikintų tik tuomet, kai mokesčių mokėtoją (ar mokestį išskaičiuojantį asmenį) patikrintų mokesčių administratorius. Šiomis pataisomis mokesčių administratorius būtų iškeltas virš įstatymo. Piktnaudžiavimo sąvoka jam leistų nepaisyti galiojančių įstatymų, o mokesčio bazę nustatinėti vadovaujantis savo asmeniniu supratimu apie „tikrąją ekonominę prasmę“, „mokestinę naudą“. Kuomet prievolė apskaičiuoti mokesčius yra nustatyta pačiam mokesčių mokėtojui, jis turi turėti aiškias ir tikslias taisykles, kuriomis vadovaudamasis tą mokestį apskaičiuotų. Tačiau pastaruoju metu priimant naujuosius įstatymus ar pakeitimus einama kitu keliu. Stengiamasi įstatymuose nustatyti kuo daugiau subjektyvių vertinamųjų kriterijų, kurie suteiktų mokesčių administratoriui diskretiško sprendimo teisę.