Vienas didžiausių JAV visuomeninų santykių firmos vadovų H.Rodžersas parašė knygą “Vienos skrybėlės principas”, kurioje remiantis savo asmenine patirtimi pateikia daug naudingų ir paprastų patarimų ne vien vadovams,bet ir pavaldiniams.Šio darbo tikslas – remiantis H.Rodžerso knyga “Vienos skrybėlės principas”plačiau panagrinėti vadovo ir pavaldinių santykius.
Personalas valdomas bet kokioje socialinėje organizacijoje.Personalą valdyti reikia tik tada, kai yra nemažiau kaip du, siekiantys bendro tikslo, darbuotojai: vadovas ir pavaldinys ar grupė pavaldinių.Kiekviename darbo bare yra vadovų ir pavaldinių, kadangi vienas pats žmogus negali visko padaryti. Šiandien vadovai ir pavaldiniai traktuojami kaip bendradarbiai – kvalifikuota darbo jėga, o nuo jų kvalifikacijos ir pasirengimo bendradarbiauti priklauso ne tik tikslo formulavimas, bet ir jo vykdymas. Vadovas yra tik viena santykio pusė.Jo pavaldinys – kita.Taigi, norėdami efektyviai bendrauti su savo vadovu, turėtume įsisąmoninti, ko patys norime ir siekiame, kokios mūsų silpnybės bei stiprybės, įprastas darbo stilius.
Svarbiausia dalykiniuose santykiuose – pareigų pasiskirstymas vadovui ir pavaldiniams ar vadovui ir vadovui. Bet svarbiausias vadovo uždavinys yra skatinimas kitus daryti tai, ką anksčiau darė pats vadovas.Pavaldiniui tai būtų sunku,nes jis jaustų baimę ir nepasitikėjimą savimi.Todėl Rodžersas teigia, kad įveikti baimę tarnyboje galima pasitikėjimu.Patariama sukurti tarpusavio supratimo atmosferą tarp savęs(vadovo) ir pavaldinių, tarp savęs ir savo vadovo.Vadovas sukūręs palankesnę atmosferą galės geriau pažinti savo darbuotojus, plėtoti tarpusavio supratimo santykius, geriau juos suprasti.Vis labiau pasitikėdamas kitais, vadovas didina pasitikėjimą juo pačiu.Stengdamasis vadovas atsargiai kuo daugiau sužinoti apie pavaldinio būdą, jo pomėgius pamažu susipažysta su pavaldiniu,taip randamas raktas į kiekvieno pavaldinio širdį.Rodžersas pataria vadovui,kad šis siekdamas pažinti kitus žmones neužsidarytų ir pats, leistų kitiems jį pažinti ir jį suprasti.Svarbiausia niekada neprarasti pasitikėjimo, nes pasitikėjimas ir tarpusavio supratimas visada greta.
Norint tapti geru vadovu pagrindinis uždavinys – skatinti savo žmones pačius spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus. Anot Rodžerso :”Geras vadovas yra tas, kuris moka paskatinti pavaldinius prisiimti daugiau teisių ir atsakomybės, kad pats galėtų pagalvoti apie bendrus reikalus: kaip geriau organizuoti viso padalinio veiklą, padaryti ją pelningesnę, kaip labiau prisidėti prie visos kompanijos gerovės”.Vadovo tikslas – pavaldinių savarankiškumas, bet prieš tai vadovas deleguodamas jiems teises turi įsitikinti ar jie sugeba tai daryti, ar yra pasirengę.Vadovui patartina pradžioje viską gerai išsiaiškinti, o tada pradėti pertvarkymus, suteikiant pavaldiniams vis daugiau teisių ir atidžiai stebėti jų pažangą.JAV visuomennių santykių firmos vadovas ptaria leisti žmonėms patiems spręsti problemas, kurios priklauso jų kompetencijai.Reikia neįprasti priimti galutinių sprendimų pačiam vadovui, vien dėl to kad esi vadovas.Bet abipusiai ryšiai, kuriuos mes stengiamės palaikyti tarp avdovų ir pavaldinių negali egzistuoti, jei žmonės nežino, kada jie dirba gerai, o kada – prastai.Vadovas turi garantuoti santykių su pavaldiniais grįžtamąjį ryšį, padėdamas jiems dirbti gerai, taktškai nurodydamas, ką reiktų gerinti jų darbe.Vienos kompanijos prezidentas priėjo išvados, kad svarbiausia ne stengtis būti maloniam ar pavyzdingam, bet paprasčiausiai būti atviram ir doram, su žmogiškojo supratimo kruopele.