Mūsų gyvenimas yra bėgimas ateities link. Gerai pagalvojus, šiandien iš tiesų negyvename. Modelis, prie kurio tenka taikytis yra toks: mokytis, kad gerai dirbtum, dirbti tam, kad būtum paaukštintas, uždirbtum daugiau pinigų, ir galėtum užtikrinti saugią ateitį sau ir savo šeimai. Mes skubame ten, kas vadinama “rytoj”, neatkreipdami dėmesio, ką turime šiandien. Ir tai kartojasi kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną mes laukiame rytojaus, neįvertindami šiandienos. Bėgimas į ateitį nesimėgaujant dabartimi, dažniausiai baigiasi išsekimu, depresija, beprasmybės suvokimu, ir kitais žmogui nenaudingais dalykais. Todėl norėdami to išvengti turėtumėm kartais sustoti, ir leisti sau pasidžiaugti tuo, ką turim šiandien. O jeigu neturim nieko, kas mus džiugintų, galime pabandyt tai susikurti. Šiandieninėje visuomenėje iš visų jėgų stengiamasi patenkinti visus žmogaus poreikius. Stengiamasi sukurti komfortabilias sąlygas tiek buitinėje, fizinėje, tiek dvasinėje srityse. Jei mes tik leistumėm sau nustoti galvojus apie rytojų, galbūt šiandien atrastumėm malonių užsiemimų, suteikiančių dvasinį pasitenkinimą. Skirdami laiko sau šiandien, rytoj visus darbus atliktumėm žymiai produktyviau ir lengviau. Tačiau labai svarbu, kad mes atrastumėm tą veiklą, kuri suteiktų mums džiaugsmą, atsipalaidavimą, o kartu ir įkvėptų tolesniam darbui, mokslui, gyvenimui. Taigi tuo metu, kai kažkas pluša dėl šviesesnės ateities, uždirbinėja pinigus, mokosi ir stengiasi įgyti kuo daugiau žinių, kažkas turi pasirūpinti, kad po sunkaus darbo ar mokslo žmogus turėtų kur pasisemti naujų jėgų ir teigiamų emocijų.
Tam kuriamos specialios organizacijos. Organizacija – tai yra grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti bendrą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar daugiau žmonių. Šiuo atveju bendras tikslas yra pramoginės veiklos kūrimas ir laisvalaikio organizavimas. Kad organizacija efektyviai siektų tikslo, joje turi dirbti kvalifikuotas vadybininkas. Jis turi organizuoti darbuotojų darbą taip, kad numatyti įgyvendinti, ir iškilę uždaviniai būtų išspręsti taikiai, per trumpą laiką, ir su mažiausiomis sąnaudomis. Pramoginės veiklos organizacijai reikia pasirinkti tinkamą pramogų sritį. Tai gali būti teatras, kinas, naktinis, muzikos klubas, koncertinė organizacija ir t.t. Svarbu, kad organizacijoje dirbantys žmonės būtų kompetetingi savo srityje. Kadangi vadybininkas organizuoja įmonės darbą, jis taip pat vadovauja darbuotojams. Pagrindinės vadovavimo funkcijos yra planavimas, organizavimas, įtakojimas, ir kontrolė. Planavimas- tai procesas, kai išsikeliami ar iškeliami tikslai ir ieškoma priemonių jiems pasiekti. Po planavimo seka organizavimas- procesas, per kurį ištekliai išdėstomi ir sutvarkomi taip, kad sėkmingai būtų įgyvendinti planai. Įtakojimas- poveikis organizacijos dalyvių veiklai (ar elgsenai), ją apribojant bei skatinant. Ir galutinė funkcija, kontrolė- pasiektų ir planinių rezultatų palyginimas. Šias keturias funkcijas atlikdamas ir dirba vadovas.
Norint pasiekti gerų darbo rezultatų, reikia nuosekliai vadovauti darbuotojams, pagal tam tikras nuostatas.
Pirmiausia reikia pasidalinti darbais, kad kiekvienas darbuotojas būtų už kažką atsakingas. Pvz: koncerto organizavime kažkas turi būti atsakingas už scenarijų, kažkas už muziką, reklamą, patalpas ir t.t. Svarbu, kad neliktų darbų, kurių niekas nedaro, arba vieną darbą atliktų keli žmonės. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad užduotis atitiktų atlikėjo galimybes.
Vadybininkas, vadovaujantis organizacijai turi prisiminti atsakomybę. Vadovo valdžia ribojasi valdžios autoritetu, statuto pagrindu ir asmeniniu autoritetu. Valdžia neįsivaizduojama be atsakomybės, t.y., be sankcijos, lydinčios jos veikimą. Atsakomybė yra valdžios vainikas, jos natūrali pasekmė, jos būtinas priedas. Visur, kur veikia valdžia, iškyla ir atsakomybė. Pramoginės veiklos vadovas turi būti atsakingas už savo, bei darbuotojų sprendimus, idėjas, jų realizavimą. Taip pat jis turi numatyti publikos interesus, bei juos savo organizacijos veikla atitikti. Jei organizacija nepatenkins klientų poreikių, ji juos praras.
Taip pat svarbu vadovaujant laikytis drausmės. Tai iš esmės paklusnumas, veikla, maniera save pateikti, išoriniai pagarbos ženklai. Pirmiausia yra įkvepiama pagarba drausmei, tačiau nėra akcentuojama viršininkų atsakomybė. Kada pašlyja drausmė, atsakomybės negalima suversti darbuotojams. Dažniausiai dėl to kaltas nevykęs vadovas. Drausmę labai įtakoja susitarimai. Svarbu, kad jie būtų aiškūs ir įmanomai tenkintų abi puses.
Nurodymų vienybė garantuoja tinkamus tarnautojo veiksmus. Darbuotojui kokio nors veiksmo atžvilgiu du įsakymus gali teikti tik vienas viršininkas. Tokia nurodymų vienybės taisyklė būtina visur ir visada. Pažeidžiant ją, prarandamas valdžios autoritetas, žlugdoma drausmė, pažeidžiama tvarka.
Norint nuteikti personalą aktyviai veiklai reikia su žmonėmis elgtis geranoriškai ir teisingai. Teisingumas neneigia nei energingų veiksmų, nei griežtumo.
Taip pat vadovas turi skaitinti iniciatyvą- galimybę kurti ir įgyvendinti planą. Tai ir pasiūlymų laisvė. Sudėjus personalo ir vadovybės iniciatyvą gaunama didelė organizacijos jėga. Vadovas turi palenkti savo ambicijas ir leisti
pasireikšti pavaldiniams.
Štai tokie yra bendrieji valdymo principai. Norint išskirti specifinius pramoginės veiklos vadovo valdymo principus, iš pradžių reiktų susipažinti su jo darbo ypatumais. Panagrinėkime koncertinės organizacijos veiklą.
Įsivaizduokime, kad koncertinė organizacija nusprendė surengti masinį koncertą. Pirmiausia, kaip jau minėjau, organizacijos vadybininkas turi paskirstyti darbus įstaigos personalui.
Sekantis, taip pat labai svarbus organizavimo veiksmas- renginio scenarijaus sudarymas. Scenarijus turi būti įdomus žiūrovams, dinamiškas, žaismingas, bei maksimaliai atskleisti renginio dalyvių meninius talentus.