Turinys
Įvadas 2
1. Vadovo darbo laiko tvarkymas 3
1.1. Darbų planavimas 3
1.1.1. Tikslo užsibrėžimas 3
1.1.2.Kam teikti pirmenybę? 4
1.1.3. Skubių ir svarbių darbų nustatymas 4
1.1.4. Darbo pobūdio nustatymas 5
1.2. Darbo tvarkaraščio sudarymas 5
1.2.1. Terminų laikymasis 5
1.2.2. Kaip įveikti didelį darbą? 5
1.2.3. Laikas, kai niekas netrukdo, nustatymas 6
1.2.4. Rūpestingas susirinkimų planavimas 6
1.2.5. Naudingai praleistas kelionių laikas 6
1.3. Darbas su žmonėmis 7
1.3.1. Darbų skyrimas kitiems 7
1.3.2. Našus darbas kartu 7
1.3.3. Kai darbas pavestas pačiam vadovui 8
Išvados 9
Literatūra 10
Įvadas
Laikas visų pigiausia ir brangiausia ką turime, nes jo dėka gauname viską.
Laikas – pinigai. Tai ne banali tiesa, o realybė. Mat veiklos žmogaus laikas (kaip ir pinigai) labai brangus, nes jo nuolat trūksta. Tačiau jeigu pinigai yra įgyjamas dalykas, tai laikas – unikalus resursas. Jo negalima kompensuoti arba sukaupti. Bet su juo, kaip ir su kiekvienu resursu, galima elgtis efektyviai arba išlaidžiai – ir tatai priklauso nuo mūsų pačių.
Išmokti tvarkyti vadovui savo ir savo pavaldinių laiką – sudėtingas uždavinys. Teisingai yra pastebėjęs rašytojas ir konsultantas Piteris Drukeris, jog „laiko atsargos laibai mažos, ir jeigu jūs nesugebate jo reikiamai tvarkyti, tai jums nesiseks sumaniai elgtis ir kitais atvejais”.
Tad šio darbo tikslas ir bus – atskleisti kaip tinkamiau vadovui sudaryti savo darbo laiko biudžetą ir kuo geriau jį panaudoti, kad nė viena valanda nepražūtų.
Kaip pasakė vienas protingas žmogus – laikas yra visų vertingiausias dalykas, o jo gaišinimas – visų didžiausias išlaidumas.
1. Vadovo darbo laiko tvarkymas
Šiuolaikinio vadybos mokslo teoretiko Tomo Peterso manymu , galima išskirti du ryškius vadovų tipus – vieni veikia labai greitai, o kiti per daug lėtai. Tokia klasifikacija gali pasirodyti banali, bet ji turi racionalų grūdą. „Management Today” paskelbtos apklausos duomenimis, vadovai – ir vyrai, ir moterys – vis labiau apkraunami darbais. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų skundėsi aukštesnių viršininkų nekompetencija, blogai suderinta vidaus ryšių sistema, nepakeliamais krūviais, dejavo, kad jie nuolat atitraukiami nuo pagrindinio darbo dėl beprasmių reikalų, bet svarbiausia dėl to, kad dažnai keliami neįvykdomi uždaviniai.
Kadangi šiandien visos kompanijos stengiasi atlikti kuo didesnį darbą esant mažesniam darbuotojų skaičiui, vadovas figūra vis dažniau tampa streso priežastimi (kaip, beje, ir pasitenkinimo). Tuo būdu labai svarbu vadovui efektingai paskirstyti savo bei kitų savo pavaldinių laiką.
1.1. Darbų planavimas
Čerčilio žodžiais tariant, jei norime, kad kas nors tikrai būtų atlikta, turime tai skirti užsiėmusiam žmogui.
Užsiėmę,atrodo, geriausiai kontroliuoja laiką. Jų dienos kimšte prikimštos darbų. Daug dirbantys žmonės visada sugeba įsprausti į savo darbotvarkę tai, ko yra prašomi, Taip atsitinka todėl, kad jie moka viską atlikti nedelsdami, laikosi terminų ar gerai supranta ką turi padaryti.
Vadovo, ypač jeigu jis užima svarbų postą, darbas prasideda aiškiu tikslų ir prioritetų nustatymu, kuriems reikia sukaupti visas jėgas.
1. 1.1. Tikslo užsibrėžimas
Tvarkant laiką labai svarbu turėti tikslą ir jį pasiekti.
Suprantant, kas yra svarbu ir turi būti atlikta, galima eiti įvykių priekyje, o ne vilktis paskui juos. Turėti tikslą naudinga, nes tai padeda:
Ų Sutelkti dėmesį reikiama linkme.
Ų Susiplanuoti, ką nuveikti per tam tikrą laiką.
Ų Padėti suprasti kitiems, kas daroma, ir kaip kiti turi įsiterpti į bendrą planą.
Žinant tikslą, nešvaistomas laikas . Norint teisingai užsibrėžti tikslą, reikia:
Ų Išsiaiškinti ką norima pasiekti.
Ų Aptarti savo sumanymus dar su kuo nors.
Ų Užsirašyti, kas buvo nutarta.
1.1.2.Kam teikti pirmenybę?
Nutarus, kam bus teikiama pirmenybė, lengviau bus pasiekiamas tikslas. Pirmiausia tikslinga apžvelgti savo darbo visumą ir nuspręsti, kas yra visų svarbiausia. Čia būtų galima išskirti keturias darbų grupes:
Pagrindiniai darbai – tie, kurių neatlikus nebus pasiektas tikslas.
Darbai, kuriuos būtų galima atlikti baigus pagrindinius darbus.
Darbai, kuriuos norima atlikti turint pakankamai laiko. Jie paprastai taip ir lieka neatlikti.
Nelabai svarbūs darbai, kuriuos atlikti lengva ir smagu. Jie paprastai atliekami pirmiausia.
Vadovams reikėtų darbus suskirstyti į šias keturias grupes, pažvelgti į sąrašą ir pasižymėti, kiek laiko reikia tam, kas būtina, ką reikėtų ir ką norėtumėt atlikti. Tai padėtų išbraukti užduotis, kurios yra mėgiamos, tačiau nebūtinos.
Nustačius prioritetus, nereikėtų stengtis laikytis jų aklai, esant reikalui, galima pasukti iš kelio. Vadovaujantieji turėtų būti lankstūs: aplinkybės gali staiga pasikeisti, ir tai, kas buvo ketinta atlikti pirmiausia, gali visai netekti prasmės. Laikytis prioritetų šiuo atveju reikštų tik laiko švaistymą.