Vadybos ir valdymo sąvokų nagrinėjimas.
Darbo pasidalijimas.
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………….3
Vadybos sąvoka…………………………………………………………………………………………………….4
Valdymo sąvoka…………………………………………………………………………………………………….5
Darbo pasidalijimas……………………………………………………………………………………………….6
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………8
Literatūra………………………………………………………………………………………………………………..9
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje vadyba, kaip sudėtinga žmogaus veiklos sritis, užima ypatingą vietą. Organizuodami ir valdydami žmonių grupes, vadovaudami joms, vadybininkai nukreipia šių pastangas tikslinga kryptimi, siekiant užsibrėžtų rezultatų. Valdymą, kaip veiklos sritį, jau seniai buvo bandoma tirti, siekinat suvokti ir išsiaiškinti veikiančius dėsnius ir parengti pagrindus šios veiklos kryptingai mokyti žmones. Vystantis įvairioms žmogaus veiklos sferoms, plečiantis mainams, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretūs rezultatas objektyviai atsiranda būtinybė vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus- nurodyti tiesioginius darbus atliekantiems žmonėms, kitaip tariant reguliuoti jų veiklą.
Šiuolaikiniame pasaulyje vadyba, kaip specifinė žmogaus veiklač daugiausia nagrinėjama organizacijos lygmenyje. Tačiau praktikoje senaisiais laikais pirmiausia vieni žmonės pradėjo reguliuoti kitų žmonių veiklą ir santykius bendruomenės, valstybės mastu. Todėl praktinės vadybos pradžių pradžia yra senųjų valstybių valdymo organizavimas. Įvairių formų valstybėse( senovės Kinijoje, Egipte, Graikijoje, Romoje o vėliau – viduramžių valstybėse) aiškiai skyrėsi ( valdymo ir pavaldumo prasme) tokios grupės kaip vadovai, didikai, valdovų vietininkai ir ir t.t. Vadybos mokslas atsirado ir susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, parengiant išvadas, kurios atspindi objektyvius reiškinius.
Beveik kas penktas žmogus nesugeba išaiškinti vadybos sąvoką, nežino jos tikslų ir reikalingų bruožų norint būti vadybininku. Naudodamasi Lietuvių kalbos žodynu, norėčiau išaiškinti kai kurias ne visiems žinomas sąvokas, kurios trumpai apibrėžia referato esmę atskleidžiančių žodžių prasmę.
Tikslas- idealus, t.y. įsivaizduojamas ir mąstomas, veikimo rezultatas, sąlygojantis veikimo būdą. [6,XVI tomas, 275 p.]
Vadovauti- organizuoti, būti atsakingam. [6, XVII tomas, 794 p.]
Vadovas- kas vadovauja, yra atsakingas. [6, XVII tomas, 794 p.]
Organizacija- žmonių, visuomeninių grupių, valstybių, turinčių bendrą veikimo programą, sąjunga. [6, VIII tomas, 1015 p.]
Funkcija-organo paskirtis, jo atliekamas darbas. [6, II tomas, 1186 p.]
Lietuvoje vadyba oficialiai, kaip mokslas buvo paskelbta 1992 metais, sudarant mokslo krypčių ir sričių kvalifikatorių.
VADYBOS SĄVOKA
Nagrinėjant organizacijų ir kitų socialinių-ekonominių sistetemų funkcionavimo kalusimus ir problemas, labai dažnai naudojamas terminas “ vadyba”. Galima teikti, kad nemaža atvejų, kai terminai “vadyba”, “vadybininkas” naudoajmi nesigilinant šių žodžių reikšmės. Greta termino “vadyba” gana dažnai lygiagrečiai vartojamas terminas “administraviams”. Vienais atvejais šiais terminais apibūdinami analogiški procesai, kitais atvejais – skirtingi. Taigi terminų įvairovė iškelia problemų šias sąvokas aiškinant, o terminus vartojant. Kiekvienas autorius parašęs knyga apie vadybą, vadybą interpretuoja, supranta kitaip. Žinoma, daugelių dalykų jie tarpusavy sutinka, bet yra ir skirtumų, kuriuos bandysiu rasti ir jums pateikti.
Vadyba (managment).F. Teiloras savo klasikiniame veikale “Shop Management”, organizacijos veiklos reguliavimo apibūdinimui įvedė terminą “menedžmentas”. F. Teiloras jį traktavo plačiai, suprasdamastai kaip specifinę veiklą, kurią atliekant reguliuojami visi, organizacijuosevykstantys procesai. Taigi terminas “manegement” apibūdina visuminę organizacijos valdymo veiklą. [3, 8 p.]
Su F. Teiloru sutinka ir H. Fajdis, kuris menedžmentą taip pat supranta kaip visuminę organizacijos valdymo veiklą. [3, 9 p.]
Taigi, klasikų supratimu, menedžmentas- tai visuminė organizacijos valdymo veikla. Tuomet vadybos prasmė taip pat turi būti tokia.
F. Saulius Butkus vadybą apibudina kaip organizacijų vadovybės tikslo siekimas pavaldinių pastangomis [2, 10 p.]
Kaip matomė F. S. Butkus išskyria tikslo siekima, apie ką neužsimena nei H. Fajdis, nei F. Teiloris. Per paskaitą F. S. Butkus yra pasakęs: vadyba- atskiras valdymo atvėjis, kai tikslas yra pasiekiamas per tarpininką.
Vadyba- visuma veiksmų, pasirinktų remiantis informacija apie objektą ir turinčių tikslą
palaikyti arba pagerinti jo funkcionavimą atsižvelgiant į esamą padėtį ir iškeltus tikslus [4, 22 p.]. Efektyviai reguliuti įmanoma tik turint pakankamai informacijos apie susidariusią padėtį valdomajame posistemyje. Taigi galime daryti išvadą, kad vadyba yra informacinis procesas, apibūdinamas nenutrukstamu informacijos pasikeitimu tarp valdančiosios ir valdomosios posistemių.
Algimantas Jonaitis išskyria informacijos pasikeitimą apie ką neužsimena nei F. S. Butkus, nei H. Fajdis, nei F. Teiloris.
Vadyba paprastai apibrėžiama kaip mokslas apie socialinių organizacijų, sistemų valdymą, taip pat kaip praktinių valdymo metodų ir tradicijų, būdingu kuriam nors istoriniam laikotarpiui ar šakai, visuma; tai gamybos proceso koordinavimo veikla, siekiant optimizuoti išteklių naudojimą. [5, 324 p.]
Čia išskiriamos tradicijos, aš sutinku, kad kiekvienoje valstybėje veikia savo įstatymai, kurie iš dalies sudaro tradicijas, kurie turi didžiulę reikšmę verslo vystymuisi. Aišku, kad vykstant integracijos procesui, galima būtų išskirti tik metodus, principus ir organizacijų mechanizmą, ką ir daro P. Zakarevičius, tačiau jų nepakanka, kai kalba eina apie įmonių buvimą būtent konkrečioje valstybėje, nes ji turi savo istorinių ypatumų, vadovaujantys jais atsidaromas filialas užsienyje ir parenkama konkurencinė strategija, funkcijos, darbo pasidalijimas, išteklių paskirstymas ir t.t.
Taigi, kaip matome, kiekvienas apibrėžimas pateikia vis naujų aspektų susijusių su vadyba. Išskirti kažkokio vieno neįmanoma, nes visi yra teisingi. F. S. Butkus akcentuoja tikslo siekimą pavaldinių pastangomis, A. Jonaitis vadyba aiškina, kaip informacinį procesą, o klasikai F. Teiloras ir H. Fajdis kaip visuminę organizacijos valdymo veiklą. Su klasikais aišku sutinka ir F. S. Butkus, ir A. Jonaitis.
Valdymas. Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti [1, 6 p].
Valdymas- sąmoningas ir nuolatinis organizacijos “formos palaikymas” [1, 6 p.]
Algimantas Jonaitis taikosi nuomonės, kad valdyti galima daiktus ir gamyboje vykstančius procesus, susijusius su žmogaus fiziniu darbu, atliekamu pagal tam tikrą modelį,