TURINYS
ĮVADAS 3
I ORGANIZACIJOS SAMPRATA IR BŪTINYBĖ JĄ VALDYTI 4
II ĮMONĖS TIPAI 6
III ĮMONĖS APLINKA 7
IV VALDYMO ESMĖ IR JO CIKLAS 8
V ĮMONĖS TIKSLŲ SISTEMA 11
VI IŠVADA 12
VII LITERATŪRA 13
ĮVADAS
Pervažiuokime Lietuvą skersai ir išilgai, kelionėje bandykime surasti dvi vienodas įmones. Deja mūsų pastangos bus bergždžios – nepavyks rasti dviejų vienodų įmonių: vienos yra sostinėje Vilniuje, kitos Kėdainiuose, trečios Anykščiuose; vienos yra didelės – užima kelių hektarų plotą, kitos vos keletą kvadratinių metrų. Vienos vadinamos personalinėmis, kitos – uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, trečios – investicinėmis bendrovėmis, ketvirtos – bankais ir t.t. O kiek daug įvairiausių veiklos sričių! Vienos kepa duoną, kitos ją parduoda, trečios siuva, ketvirtos prekiauja, penktos augina duoną, ir visos jos yra įmonės. Nepaisant minėtų skirtumų, galima rasti bendrų bruožų. Tai leidžia mums jas analizuoti, pritaikyti bendrąsias valdymo taisykles.
Kiekviena įmonė yra organizacija. O tai reiškia, kad ji yra:
Socialinė grupė, nes suburia žmones ir organizuoja jų darbą;
Gaminanti ar teikianti paslaugas ir paskirstanti uždirbtas pajamas;
Atvira aplinkai, tai yra bendraujanti su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir panašiai;
Turi tikslus veikti, išgyventi, didinti pelnus ir t.t.
Dabar pagal bendrus bruožus galime apibrėžti, kas yra įmonė.
Įmonė – tai ekonominė, savarankiška, gaminanti rinkai organizacija.
Organizacija yra vadybos kaip veiklos atsiradimo priežastis. Todėl būtina išsiaiškinti, kas yra organizacija ir kodėl ją reikia valdyti.
1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA IR BŪTINYBĖ JĄ VALDYTI
Formuluojant organizacijos sampratą dažniausiai nurodoma, kad tai:
1) tam tikras skaičius sistemingai susivienijusių žmonių arba
2) grupė žmonių, kurių visos ar kai kurios veiklos rūšys yra koordinuojamos, arba
3) bet kuri žmonių vienijimosi forma bendram tikslui pasiekti, arba
4) dviejų ar daugiau asmenų sąmoningai koordinuojama sistema.
Kaip matome, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, susitelkusių bendram darbui.
Pagrindiniai organizacijos elementai pateikti pav:
Pav.: Organizacijos elementai
Oganizacijai egzistuoti visų pirma būtinas bendras veiklos tikslas. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas. Tai sąlygoja valdymo veiklos atsiradimą. Kiekvieną organizaciją būtina valdyti.
Įmonė kaip organizacija tenkina tris kriterijus:
ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia žmonės turintys vieną tikslą – veikti bendrai; visiškai automatizuota ar robotizuota gamykla, kur nėra nė vieno žmogaus, nebus organizacija, o tik sudėtinga industrinė sistema.
Ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas žino, kokius darbus reikės dirbti, už ką jis atsako, kas yra vadovas, o kas tik pavaldinys.
Ji yra patvari grupė, nes priemonės (pastatai, įrengimai, baldai, automašinos ir visa kita, kas reikalinga gamybai ar paslaugai suteikti), kurias ji nusipirko, tarnaus ilgai, o tikslai, kurių siekia, neįgyvendinami akimirksniu. Įmonė, panašiai kaip gyvas organizmas, gimsta, rutuliojasi ir išnyksta.
Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija, nes:
1.1. Kaip ekonominė organizacija ji skaičiuoja visas savo išlaidas ir pajamas ir siekia, kad liktų pelno – kuo daugiau, tuo geriau. Įvairios labdaros organizacijos pelno nesiekia, todėl jos nėra įmonės. Tačiau vadyba nagrinėja valdymą įvairiose organizacijose. Pagal veiklos pobūdį organizacijos skirstomos į:
1.1.1. komercines – pelno siekiančias (prekybines, gamybines ir aptarnavimo);
1.1.2. nekomercines – pelno nesiekiančias (vyriausybinės, mokymo, medicinos ir kt.);
1.1.3. netradicines (religinės bendruomenės, teroristinės, nusikalstamos partijos, judėjimai ir kt.).
1.2. įmonė yra beveik nepriklausoma. Daugelį uždavinių ji sprendžia pati: ką gaminti, kam ir po kiek parduoti, kada pradėti darbą ar jį baigti, kiek mokėti darbininkams. Jos niekas neišlaiko – jei nesugebės užsidirbti, turės bankrutuoti. Net mažoje įmonėje rasime įvairių padalinių: jie nesavarankiški, taigi tai ne įmonės.
Kadangi įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija, gaminanti rinkai, tai negalima vien tik gaminti ir negalvoti, ar pavyks parduoti norima kaina. Tame pačiame mieste duoną kepa kelios kepyklos, ją parduodančios skirtingomis kainomis. Vienos – pigiau, kitos – kiek brangiau. Čia išlošia pirkėjas – jis gali pasirinkti duoną ne tik pagal savo skonį, bet ir pagal kainą. O tai reiškia, kad tarp įmonių yra konkurencija. Reikia iš anksto žinoti, kas tikrai nupirks bent dalį produkcijos. Reikia turėti ryšius su pardavėjais, susitarti iš anksto dėl kainų ir prekių pateikimo terminų. Ne paslaptis, kad net susitarus ne visada tęsima. Kartais užsakytų prekių nebeima – vadinasi reikia rizikuoti. Po sėkmės laikotarpių ištinka nesėkmės. Iš to daroma svarbi išvada: įmonė palaiko ryšius ir su atskirais asmenimis, ir su kitomis įmonėmis bei organizacijomis.