TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………..3
1. VADYBOS RAIDA LIETUVOJE…………………………………………………………4
IŠVADOS………………………………………………………………………………………9
NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………10
ĮVADAS
Jau viduramžiais egzistavo žmonių, organizavusių pilių bei miestų statybą. Vienas tokių organizatorių Lietuvoje pripažįstamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas Antanas Tyzenhauzas (1733-1785), kuris kūrė modernias gamybos įmones- manufaktūras. Arba P.Vileišis (1851-1926) – inžinierius, verslininkas, didis patriotas bei visuomenės veikėjas, išspausdinęs Tilžėje dvi knygas “Pamokslas apie triūsą ar procę” (1887m.) (šiuolaikiškai ,,Patarimai apie darbą”) ir “Kaip įsigyti pinigus ir turtą”(2 leidimai 1891 ir 1906m.). Jose gausu ir šiandienai tinkamų ir įdomių patarimų ekonomikos, finansų, marketingo, vadovo darbo, o ypač personalo valdymo klausimais. Štai viena citata iš antrosios knygutės: ,, Gera alga duoda gerą pelną. Pagalbininkui reikia duoti tokią algą, kad jis neturėtų smulkių asmeninių rūpesčių. Jo dvasia turi būti sveika ir tvirta, jo energija neturi būti eikvojama asmeniniams reikalams. Tiktai tada jis gali visiškai atsiduoti įmonės reikalams, ir gaspadorius iš jo turės didelę naudą”. Tai buvo pirmosios vadybos knygos Lietuvoje. Jų radosi kur kas daugiau, kai vadinamosios mokslinės vadybos idėjos, gimusios kaip jau minėta, XIX ir XX amžių sandūroje, pasiekė Lietuvą.
Jau pirmame Respublikos gyvavimo dešimtmetyje ekonominio pobūdžio žurnaluose pasirodė straipsnių šiais klausimais. Mokslinės vadybos teorija sukūrė JAV ir Vakarų Europos inžinieriai praktikai, tuo tarpu Lietuvoje pradinė šio mokslo bazė buvo visai kita: tarp pirmųjų F. Teiloro, A. Fajolio, H. Fordo idėjų propaguotojų ir populiarintojų buvo chemikas prof. J. Šimkus, prof. V. Raulinaitis, teisininkas, agronomas S. Macevičius.
Naujas vadybos vystymosi Lietuvoje etapas prasidėjo apie 1935 m. atvykus į Kauną patyrusiam vadybos specialistui, pirmajam mūsų tautiečiui – šio darbo profesionalui inžinieriui Vytautui Andriui Graičiūnui. Didelis jo nuopelnas – mokslinės vadybos idėjų, ypač F. Teiloro mokslo, propagavimas Lietuvoje. 1938 m., kai buvo įsteigta Mokslinės vadybos draugija, jo veikla įgijo sistemingą, organizuotą pobūdį.
1. VADYBOS RAIDA LIETUVOJE
Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutų Valdymo katedroje viena iš pagrindinių veiklos krypčių buvo įmonių ir organizacijų vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Katedroje 1976-1979m. susibūrė pajėgi vadybos specialistų grupė, nagrinėjusi platų problemų spektrą (vadovų veiklos turinio įvairūs aspektai; valdymo metodologija, sprendimai).
Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi instituto Kauno filiale vadybinės problematikos moksliniai tyrimai prasidėjo 1977m., kai Gamybos organizavimo katedrai pradėjo vadovauti P. Tvarijonavičius. Įvairių stambių gamybinių –ūkinių organizacijų formavimo, struktūrizavimo ir valdymo klausimus savo darbuose nagrinėjo P. Zakarevičius.
Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto Liaudies ūkio planavimo ir valdymo skyriuje pagrindinė darbų tematika buvo planavimo, kaip vienos iš pagrindinių valdymo funkcijų tobulinimas, mokslo ir technikos pažangos valdymas. 1971 –1973m. aktyviai šioje srityje pradeda dirbti E. Smilga. Jis paskelbė visą eilę straipsnių, skaitė pranešimus konferencijose bei išleido knygą ,,Įmonės techninės politikos ekonominės problemos”. E. Smilga suburia tyrinėtojų grupę, kuri produktyviai vysto techninės pažangos degimo ir perspektyvinio planavimo tyrinėjimus. Nuo 1987m. pradeda domėtis strateginio valdymo problematika, pirmoji Lietuvoje nagrinėja strateginio planavimo ir perspektyvinio planavimo sampratų bendrumus ir skirtumus.
Lietuvos mokslinės – techninės informacijos instituto Vadybos skyriui teko specifinis vaidmuo: kaupti, sisteminti ir publikuoti informaciją apie vadybos teoriją ir praktiką. Taip pat šis skyrius organizavo mokslines konferencijas, seminarus, sudarydamas sąlygas specialistams keistis veiklos rezultatais.
Mokslo Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Valdymo sociologinių problemų skyriuje pagrindinius darbus nuveikė R. Grigas. Leidiniai ,,Darbininkai ir įmonė”, ,,Socialinė raida: problemos ir planavimas”, ,,Įmonės socialinė organizacija ir jos funkcijos”, ,,Socialinis valdymas ir planavimas įmonėje” buvo labai svarbūs, nagrinėjo įmonių veiklą netradiciniu aspektu.
8-tas dešimtmetis buvo laikmetis kai buvo automatizuojamas informacinės sistemos, įdiegiant kompiuterinę techniką. Akivaizdu, kad mokslinė veikla, tyrinėjant vadybos problematiką, Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu buvo gana aktyvi. Apibendrinus šio laikotarpio mokslinę veiklą išryškėja pagrindinės tyrinėjimų sritys: personalo valdymas, profesionalių vadovų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas, veiklos organizavimas: organizacinių valdymo struktūrų formavimas, pertvarkymas, vadybinės veiklos
reglamentavimas, valdymo proceso reguliavimas; socialinės organizacijų valdymo problemos, įmonių socialinės raidos organizavimas ir planavimas; automatizuotų informacinių sistemų kūrimas, kompiuterinės technikos taikymas; atskirų ūkio šakų valdymo organizavimas. Bendravimas su Vakarų šalių mokslo centrais sovietiniu laikotarpiu buvo beveik neįmanomas. Nors ribotas galimybės turėjo didieji Rusijos centrai – Maskvos ir Leningrado mokslininkai. Taigi, kontaktai su vedančiaisiais Rusijos mokslininkais buvo vienas iš svarbių faktorių, sąlygojančių sėkmingą mokslinę veiklą Lietuvoje. Lietuvos vadybos pasiekimus taip pat žymi ir tai, kad K. Antanavičiaus, V. Daugėlos, R. Grigo, P. Tvarijonavičiaus, A. Vasiliausko, P. Zakarevičiaus darbai buvo žinomi ir gerai vertinami visoje Sovietų sąjungoje. Neabejotina, kad svarbu buvo ir tai, kad vadybos dalykas buvo įvestas į studijų programas. 1982 –1984m. aukštosiose mokyklose atsiranda specialybės apibendrintu pavadinimu ,,Organizavimas ir valdymas”, taigi pradėti rengti profesionalūs vadybos specialistai. 1980m. Lietuvoje buvo pradėtas leisti pirmasis ir iki 1995m. vienintelis vadybinis mokslinis žurnalas ,,Valdymo kadrai”. Neeilinis įvykis buvo 1989m. pavasarį, kai buvo atkurta Lietuvos vadybos draugija. Jos iniciatorius buvo P. Tvarijonavičius. Ši draugija sujungė į būrį vadybos tyrinėtojus, praktikus ir sudarė sąlygas bendrauti.