ĮVADAS
Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra plati vadovavimo teorija su grupe svarbių principų, drauge sudarančių tolydžio gerinamo darbo organizavimo pamatą. Ji analizuoja darbo išteklius moksliniu metodu – numato. Kaip gerinti medžiagas ir paslaugas, kurios teikiamos organizacijai, kaip tobulinti visus organizavimo procesus ir tinkamai tenkinti vartotojų reikmes dabar ir ateityje.
Dažniausiai kokybė apibūdinama kaip tam tikro puikumo, gerumo, tobulinimo laipsnis.
Tikslas – aprašyti visuotinės kokybės žymius pradininkus.
Uždaviniai:
1. Aptarti Edward‘o Deming‘o Keturiolikos punktų koncepciją ir jos taikymą;
2. Aptarti dešimt J.Jurano tobulinimo žingsiai;
3. Aptarti Armano Faigenbaumo pasiūlymus;
4. Aptarti Genichi Taguchi principus;
5. Aptarti Kaoru Ishikawa teiginius;
6. Aptarti Džeimso Haringtono nuostatus;
7. Aptarti Filipo Krosbio kokybės modelį.
1. „Kokybės revoliucija“ Japonijoje
1945 m. Japonijoje kokybės siekimas apsiribojo kokybės kontrole. Statistiniai kokybės valdymo metodai buvo žinomi, tačiau vartojami retai. Japonijoje kokybės vadybos standartai taip pat plėtoti nuo seno. Standartizacijos idėjos šioje šalyje prasidėjo apie 1910 metus ir 1921 metais sukurti inžinerijos standartai.
Japonijos pramonininkai susidomėjo E. Demingo ir W. Shewharto statistiniais kokybės valdymo metodais. Japonijos mokslinininkų ir inžinierių sąjunga pakvietė E. Demingą mokyti sąjungos narius kokybės ir produktyvumo koncepcijos. Įžymus Japonijos kokybės specialistas Ichiro Ishikawa buvo sąjungos prezidentas ir labai įtakingas, protingas, turtingas pramonininkas. E. Demingo kokybės filosofijos pamatas – tai kad statistiniai kokybės vadybos metodai siekiant produktų kokybės gali būti pritaikyti visuose įmonės valdymo lygmenyse. Jis pabrėžė, kad pirkėjas yra pati svarbiausia sudedamoji gamybos proceso dalis. Kiekviena kompanija turi gaminti produktus, kurie patenkintų vartotojų poreikius. Jis įteigė japonams, kad šie privalo sukuti „kokybės eksportą“ ir gauti pinigų sumokėti už medžiagas ir prekes, reikalingas šaliai atstatyti, kad jų produktai turi tapti pasaulio lygio. E. Demingo pripažinimo įrodymas yra 1951 m. Japonų įkurtas E. Demingo prizas, kuriuo iki šiol kasmet apdovanojamos daugiausiai pasiekusios kokybės vadybos srityje kompanijos ir žymiausi kokybės vadybos specialistai.
Kokybės revoliucijos pradžia Japonijoje dažniausiai siejama su E. Demingo asmenybė. Taip, jis buvo žymiausias kokybės vadybos specialistas iš visos JAV kokybės vadybos specialistų grupės, dirbusios Japonijoje.
Statistiniai kokybės valdymo metodai Japonijoje sėkmingai pritaikyti dar 1945 -1946 metais vakuuminių vamzdžių gamyboje. Taisp pačiais metais šie metodai pradėti taikyti bandant elektrinius prietaisus, ir buvo sukurti kokybės standartai, kuriuos labai noriai vartojo Japonijos verslo vadovai kaip labai svarbų gamybos vadybos metodą. 1949- 1950 metais Japonijoje paplito gamybos vadybos seminarai, kurie pradžioje vadinti mokslinės vadybos seminarais.
Didžiausią vaidmenį Japonijos kakybės vadybos plėtroje suvaidimo amerikiečiai E. Demingas, J. Juranas ir A. Feigenbaumas.
2. Žymiausi kokybės vadybos pradininkai
2.1. Edwardas Demingas
Edwardas Demingas gimė 1900 metų spalio 14 dieną Sju Sity. Šeimoje buvo trys vaikai: du broliai ir jaunesnioji sesuo. Gyveno jie skurdžiai. Tik vėliau šeimos reikalai pasitaisė. Demingo tėvas buvo išsilavinęs žmogus ir kas svarbiausia jis visą gyvenimą nenustojo siekti žinių. Jo didžiausia svajonė buvo suteikti vaikams gerą išsilavinimą. 1921metais E. Demingas baigė Vijomingo universitetą ir gavo inžinieriaus energetiko diplomą. 1928 metais Jeilio universitete jam buvo suteiktas fizikos ir matematikos mokslų daktaro laipsnis. Išsyk pasipylė pasiūlymų iš firmų. Vakarų elektros kompanija pažadėjo 5 tūkstančius dolerių per metus.Demingui tai atrodė neįtikėtinas atlyginimas.
Būtent nuo 1950 metų Jponijos pramonės augimo tempai neturi lygių pasaulyje. Daugelis šios šalies prekių kokybė ir patikimumas nusipelnė pagarbos. Japoninoje sukurta unikali rinka, kurioje svarbiausi kriterijai yra gaminių tikslumas ir patikimumas. Tai ne tik organizuotų, darbščių, tvarkingų japonų, bet ir profesionalaus E. Demingo nuopelnas.
E. Demingas išmokė japonus naudotis statistiniais metodais. Viskas labai paprasta: pramoninkas numato tikslą, o statistiniai metodai padeda jį pasiekti.
Nors E. Demingas buvo fizikas, fizikos mokslų daktaras, bet labai plačios pažiūros leido jam sukurti originalią, savitąkokybės vadybos sistemą. Svarbiausi tos sistemos elementai yra vadinamieji keturiolika E. Demingo kokybės vadybos principų.
E. Demingas apibūdinamas paradoksalia fraze: tai amerikietis, kuris nuvyko į Japoniją ir sugriovė Ameriką. Nei JAV, nei Europos E. Demingas nesugriovė, tačiau padėjo visuotinės kokybės vadybos pamatus, ant kurių jo ir kitų kokybės vadybos klasikų pastatyta pilis nepaliaujamai plečiama ir stiprinama visų, kurie ja naudojasi ir siekia verslo sėkmės.
Keturiolika E. Demingo principų