Žmonės planuoja savo veiklą dienai, mėnesiui, metams ir t.t. Vėliau jie rūpinasi ištekliais, reikalingais planui įgyvendinti. Po to įvertinama ir lyginama tai, kas padaryta, su tikslais bei uždaviniais, kurių ketinta siekti. Toks kasdieninis darbas aprėpia ir visą valdymo procesą.
Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių komponentų, formuojančių valdymo sąvoką, yra funkcijos. Vadinasi, norint atlikti kiekvieną, nors ir lengvą, darbą, būtina iš anksto nuspręsti, kokį rezultatą norime gauti, kaip organizuoti darbą, kaip motyvuoti vykdytojus ir kontroliuoti darbo atlikimą. Planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė – tai ir yra valdymo funkcijos. Laikui bėgant valdymo technika tobulėjo, tačiau pagrindinės valdymo funkcijos iš esmės liko nepakitusios.
[S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“, psl.92]
Įvairūs autoriai savo kūriniuose pateikia įvairių vadybos funkcijų apibrėžimų:
Vadybos funkcija – tai valdymo darbų dalis, turinti savitus tikslus, procesus ir poveikio būdus.
[B. Neverauskas, J. Rastenis „Vadybos pagrindai“, psl.48]
Vadybos funkcija – tai savarankiška valdymo veiklos dalis, kuri turi būti vykdoma kryptingai.
[Vilniaus Universitetas, paskaitų konspektas(I dalis) „Organizacijos valdymo pagrindai“]
Vadybos funkcija – tai konkreti vadybinės veiklos sritis.
[S. Stoškus, D. Beržinskienė „Vadyba“, psl.92]
Vadybos funkcijos – tai tam tikri tarpusavyje susiję veiksmai, atliekami siekiant įgyvendinti norimus tikslus.
[James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr „Vadyba“, psl.10]
Galime pastebėti, kad vadybos funkcijos įvairių autorių traktuojamos skirtingai – vieni mano, jog vadybos funkcijos yra atskiros, savarankiškos valdymo veiklos dalys, kiti – kad jos yra neatsiejamos, tarpusavyje susijusios. Aš pritariu pastariesiems, nes manau, kad be planavimo, būtu sunkiau organizuoti darbo, valdžios ir išteklių paskirstymą tarp įmonės narių, o be paskirstymų vadovavimas bei kontrolė būtų žymiai sudėtingesni.
Įvairūs specialistai ne visuomet sutaria dėl išsamaus vadybos funkcijų sąrašo. Viename šaltinyje rašoma, kad pirmasis vadybos funkcijos sąvoką pavartojo Frederikas Teiloras 1903 m. išleistoje knygoje „Įmonės valdymas“. Įvairioms valdymo funkcijoms atlikti F. Teiloras išskyrė aštuonis funkcinius vadovus. Tai:
Operacijų maršrutizavimo specialistas;
Artelės dešimtininką;
Greičio stebėtoją;
Kokybės prižiūrėtoją;
Remonto dešimtininką;
Darbų eilės tvarkos tarnautoja;
Darbo greičio ir įkainių klerką;
Drausmės inspektorių.
Kitur (kituose šaltiniuose) galima suskaityti, kad pirmasis pagrindines valdymo funkcijas išskyrė ir suformulavo Anri Fajolis savo veikale „Bendrasis ir pramonės valdymas“ 1916metais. Tai:
Numatymas (planavimas) – numatoma perspektyva ir paruošiama veiklos programa;
Organizavimas – sudaromas įmonės materialinis ir socialinis organizavimas;
Komandavimas (vadovavimas) – personalas priverčiamas dirbti, įtakojamas;
Derinimas (koordinavimas) – visi darbai ir paslaugos tyrinėjamos, tvarkomos;
Kontrolė – prižiūrima, kad viskas vyktų kaip numatyta.