TURINYS
1. Gyventojų skaičius ir darbo jėga 3
2. Bendrosios užimtumo tendencijos 4
3. Struktūriniai užimtumo pokyčiai 5
4. Nedarbas 8
5. Darbo rinkos politika 11
6. Darbo rinkos institucijos 12
7. Svarbiausieji užimtumo politikos prioritetai. Strateginiai klausimai 12
Gyventojų skaičius ir darbo jėga
Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius buvo gana statiškas. 1990–2000 metų laikotarpiu jis sumažėjo 0,3 proc. Pirmojoje dešimtmečio pusėje nedidelį gimstamumo ir mirštamumo skirtumą gimstamumo naudai kompensavo grynoji emigracija, daugiausia į buvusias TSRS respublikas. Vėliau mirčių skaičius šiek tiek viršijo gimstamumą, tačiau grynoji migracija tapo labai maža. Vaikų iki 15 metų dalis pastaruoju dešimtmečiu sumažėjo apytikriai 100 000, o vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų skaičius maždaug tiek pat padidėjo. Darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius nekito, jis siekė šiek tiek mažiau nei 2,5 milijono. Demografinės prognozės: artimiausiu dešimtmečiu darbingo amžiaus gyventojų skaičius neturėtų keistis.
Nors darbingo amžiaus gyventojų skaičius nekito, darbo jėgos rinkos tendencijoms turėjo įtakos dalyvavimo pokyčiai. Pirmojo darbo jėgos tyrimo (toliau – DJT) metu (1995 m.) darbo jėgos dalyvavimo rodiklis 15–64 m. amžiaus grupėje buvo ~ 76 proc. – mažesnis nei laikotarpiu iki perėjimo (per 80 proc.). Iki 2000 m. dalyvavimo rodiklis 15–64 m. amžiaus grupėje toliau mažėjo iki ~ 71 proc. Tai šiek tiek daugiau negu tais metais ES vidutiniškai (69 proc.). Dėl šių tendencijų dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 1,98 mln. 1995 metais iki apytikriai 1,79 mln. 2000 metais. 2001 m. gegužės mėn. DJT pirminiai rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais dirbančiųjų skaičius vėl smarkiai sumažėjo – iki 70,2 proc. .
2000 m. dalyvavimo rodiklis 15–64 metų vyrų grupėje buvo mažesnis negu ES (75,5 proc., palyginti su 79,1 proc.), o moterų – viršijo ES rodiklį (67,6 proc., palyginti su 59,8 proc.). Vertinant pagal amžiaus grupes, Lietuvoje gana mažas abiejų lyčių jaunų žmonių dalyvavimo rodiklis ir 25–49 m. vyrų rodiklis; palyginti su ES, šis rodiklis didelis 25–49 m. moterų to amžiaus grupėje ir abiejų lyčių 50–64 metų amžiaus grupėje.
Atskirų tautinių grupių darbo jėgos dalyvavimo lygis yra skirtingas. Jei 2000 gegužės mėnesį bendras dalyvavimo lygis buvo 71,1 proc., tai lietuvių tarpe jis siekė 71,9 proc., rusų – 64,8 proc., lenkų – 74,9 proc. 2001 m. bendras darbo jėgos dalyvavimo lygio sumažėjimas labiausiai palietė lenkų tautinę grupę: 2001 m. gegužės mėnesį šis rodiklis lietuvių tarpe buvo 71,2 proc., rusų – 62,6 proc., o lenkų – 65,9 proc.
Turimi duomenys leidžia manyti, kad Lietuvoje gana aukštas abiejų lyčių dirbančiųjų vidutinis išsimokslinimas. 2000 m. DJT rodo, kad 40,7 proc. turi aukštesnį nei vidurinį išsimokslinimą, 38 proc. turi vidurinį išsimokslinimą, o 21 proc. – pagrindinį išsimokslinimą. Asmenų, turinčių tik pagrindinį išsilavinimą, skaičius yra mažesnis nei vidutiniškai ES (30 proc.). Tačiau amžiumi jaunesnėse darbo jėgos grupėse kvalifikacija yra žemesnė. Dešimtojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio pradžioje išsimokslinimo lygis sumažėjo. Nuo dešimtmečio vidurio iki jo pabaigos apytikriai 20 proc. jaunimo palikdavo mokyklas neįgiję net pagrindinio išsilavinimo, ir tik pusė jaunų žmonių siekė vidurinės mokyklos atestato. Buvo sumažėjęs netgi aukštojo mokslo prestižas – 1997 m. bakalauro laipsnį turintys asmenys sudarė tik 13 proc. susijusios amžiaus grupės asmenų. Be to, dauguma vyresniojo amžiaus darbuotojų turi profesinę kvalifikaciją; daugeliu atvejų ši praeityje įgyta kvalifikacija yra per daug specializuota ir neatitinka dabartinių ir būsimų kvalifikacijos poreikių.
Bendrosios užimtumo tendencijos
Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu vyko spartūs ekonomikos struktūros pokyčiai, kurie savo ruožtu veikė užimtumo tendencijas. Dešimtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje dirbančių gyventojų sumažėjo 200 tūkst. (šiek tiek daugiau nei 11 proc.), o BVP sumažėjo 40 proc. Užimtumo lygis vėl ėmė kilti dešimtmečio viduryje. DJT duomenimis, 1999 m. vidutinis dirbančiųjų skaičius buvo 1 598 400, t.y. 27 700, arba 1,8 proc. didesnis nei 1997 m. Šis skaičius 2000 m. vėl sumažėjo iki 1 504 900 ir tai atitinka bendrąsias ekonomikos tendencijas. Tai yra 94 000, arba 6 proc., mažiau, palyginti su 1999 m.
Tai žemiausias užimtumo lygis per visą laikotarpį nuo reformų pradžios. Pirminiai 2001 m. gegužės mėn. DJT duomenys rodo, kad šiais metais užimtumo lygis ir toliau sparčiai mažėjo.
2000 m. gegužės mėnesį bendrasis užimtumo lygis Lietuvoje siekė apytikriai 61 proc. Tai šiek tiek mažiau už vidutinį ES – 63 proc.. Vyrų užimtumas (61,8 proc.) buvo kur kas mažesnis negu ES vidutinis (72,6 proc.), o moterų – viršijo ES vidutinį (58,5 proc., palyginti su 53,1 proc.). Amžiaus grupių požiūriu Lietuvos užimtumo lygis buvo kur kas aukštesnis už ES 25–54 metų moterų vidutinį (77 proc., palyginti su 65 proc.) ir abiejų lyčių 55–64 metų grupės vidutinį amžių. Jaunų moterų ir vyrų iki 54 metų grupėse Lietuvos užimtumo lygis buvo mažesnis už ES vidutinį.
Atotrūkis ypač pastebimas 25–54 metų vyrų grupėje: ES dirba 86 proc. šių asmenų, o Lietuvoje – 75 proc. 2001 m. užimtumo lygis sumažėjo iki 58,4 proc.
1997–2000 m. vyrų užimtumas sumažėjo 3,9 punkto, moterų – pakilo 1,9 punkto. Vyrų užimtumo lygis lieka gerokai aukštesnis nei moterų amžiaus grupėse iki 25 m. ir per 55 m., tačiau 25–54 metų grupėje moterų užimtumo lygis didesnis nei vyrų.
Atskirų tautinių grupių užimtumo lygis yra skirtingas. Palyginus su bendru užimtumo lygiu, kuris 2000 m. gegužės mėnesį siekė 60,9 proc., lietuvių tarpe jis buvo 61,9 proc., rusų – 50,5 proc., lenkų – 62,1 proc. 2001 m. užimtumo sumažėjimas pastebimas visose tautinėse grupėse, išskyrus rusų: lietuvių – 59,5 proc., lenkų – 54,6 proc., tačiau rusų siekė 51,1 proc.
Struktūriniai užimtumo pokyčiai
Užimtumas pagal sektorius
Pereinamojo laikotarpio pradžioje įvyko dideli užimtumo pagal sektorius pokyčiai. 1991–1994 m. žemės ūkio dalis padidėjo nuo 18 iki 23 proc., pramonės – sumažėjo nuo 40 iki 28 proc., o paslaugų – padidėjo nuo 43 iki 48 proc. Žemės ūkyje užimtumas absoliučia išraiška 1992–1993 m. augo, kadangi kai kurie gyventojai, išėję iš kitų sektorių ir negalintys susirasti darbo mieste, persikėlė į kaimą ir ėmėsi žemės ūkio veiklos.
Dešimtmečio viduryje, maždaug 1995 metais, šie sektoriniai pokyčiai sulėtėjo, užimtumas žemės ūkyje pradėjo mažėti, todėl 2000 m. žemės ūkiui teko 18 proc. dirbančiųjų, pramonei – 27 proc. ir paslaugoms – 55 proc. Palyginti su ES, didžiausias skirtumas yra žemės ūkio sektoriuje, kurio dalis užimtumo struktūroje yra 4 kartus didesnė nei ES. Užimtumas, lyginant su vidutiniu ES, paslaugų sektoriuje lieka gana nedidelis.
Užimtumas pagal profesijas