5.1 Gaisrų priežastys: 1)neatidus elgesys su ugnimi; 2)elektros įrenginių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 3)vaikų žaidimai su ugnimi; 4)krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 5)padegimai; 6)netinkama technologinių įrenginių eksploatacija
5.2 Savaiminis užsidegimas – reiškinys, kai medžiagos užsidega savaime, atsiradus degimo židiniui pačiose medžiagose dėl jose vykstančių biologinių, cheminių ar fizikinių procesų. (Medžiagos, užsidegančios sąveikoje su oru [durpės, tepaluoti skudurai], sąveikoje su vandeniu [šarminiai metalai], jungiantis vienai su kita [deguonis-mineral. tepalai, alyvos]).
5.3 Sprogimų priežastys: būtina tam tikra degiųjų dujų ar garų koncentracija; žemutinė ir aukštutinė ribinės medžiagų dulkių ore koncentracijos (sieros, miltų).
5.4 Degių dujų sprogimo koncentracija: acetileno – žemutinė 2,5%, aukštutinė 80%; propano – 2,10% ir 9,50%; acetono 2,25% ir 12,8%; benzino 0,76% ir 5,40%; žibalo 1,10% ir 7,0%; metano 5,0% ir 15,0%.
5.5 Degimo proceso esmė. Degimas – sudėtingas fizinis ir cheminis procesas, kurio metu vyksta greita medžiagų oksidacijos reakcija, išskirdama šviesą ir šilumą. Degimo procese oksidatorius yra deguonis, tačiau degimas gali vykti ir chloro, bromo ir kt. terpėse. Degimui reikalinga: degioji medž., oksidatorius, uždegimo šaltinis.
5.7 Būtinos gaisrų gesinimo priemonės: gesintuvai, smėlis, nedegus audeklas, priešgaisriniai skydai, vidaus priešgaisrinis vandentiekis.
5.8 Gesintuvai: Vandens: netinka gesinti veikiančius el. įrenginius; Putų: naudojami kietoms degiosioms medž. Ir degiems skysčiams; netinka veikiantiems el. įrenginams; Miltelių: tinka gesinti veikiančius el. įrenginius iki 1000V, šarminių metalų gaisrus, Veikimas: milteliai iš baliono išpurškiami suslėgtuoju oru iš nedidelių oro balionėlių, įtaisytų gesintuve arba tiesiog iš gesintuvo, sudarant jame slėgį; Dujų: žema temperatūra veikiant, patalpų vėdinimas po naudojimo; tinka gesinti veikiančius el. įrenginius iki 1000V, negadina daiktų. Veikimas: Gesintuvo blionas pripildomas skysto anglies dioksido. Gesinant šiais gesintuvais atidaromas paleidimo vožtuvas ir pro sifoną, ventilį, žarną ir difuzorių į gaisro židinį paleidžiamas skystas anglies dioksidas.
5.9 Gaisro sukeliami pavojai: 1)liepsna, 2)dūmai, 3)kiti degimo produktai, 4)statybinių konstrukcijų griuvimas, 5)sprogimas.
5.10 Evakuacija gaisro metu. Priverstinės evakuacijos pagrindinis ypatumas tas, kad kilus gaisrui jau pradinėje situacijoje žmogui gresia pavojus. Degančios medžiagos ir konstrukcijos išskiria šilumą ir nuodingąsias medžiagas, kurios pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Dėl to evakuacijos procesas turi būti saugus ir baigtis per norminį laiką. Dėl gresiančio pavojaus žmonių judėjimas prasideda vienu metu ir ta pačia kryptimi – išėjimo link. Perėjimuose tuoj pat susidaro tam tikro tankio žmonių srautai. Didėjant srauto tankiui, žmonių judėjimo greitis mažėja. Priverstinės evakuacijos proceso efektyvumo rodiklis yra laikas, per kurį, esasnt būtinumui, žmonės gali išeiti iš atskirų patalpų ir viso pastato.
5.11 Gaisrų profilaktika. Tai organizacinės ir techninės priemonės, kurios leidžia išvengti gaisrų ir sprogimų arba sumažinti tikimybę jiems kilti ir nuostolius. Profilaktikai taikomos priemonės: 1)Statybinės (nedegios medž., ugniai atsparios konstrukcijos); 2)Technologinės (mažiau pavojingų technologijų parinkimas, signalizacijos apie gaisro ar sprogimo pavojų); 3)Organizacinės (priešgaisrinės signalizacijos, ugniagesių komandų objektuose sudarymas, darbuotojų instruktavimas priešgaisriniais klausimais, priešgaisrinės būklės objektuose kontrolė).
5.12 Gaisrų gesinimas, būdai ir medžiagos. Fizinis gesinimo būdas – degiųjų medžiagų paviršiaus atšaldymas gesinimo medžiagomis (vandeniu, anglies dioksidu ir kt.); degieji skysčiai, kurių aukšta pliūpsnio temperatūra, atšaldomi maišant; degiosios medž. skiedžiamos, išsklaidomos ir ataušinamos; aplinkos oras pripildomas inertinių dujų arba garų (anglies dioksido, azoto, vandens garų ir kt.); gaisro židinys izoliuojamas nedegiosiomis medž.; liepsna izoliuojama susprogdinant sprogstamosios medž. užtaisus; patalpų angos izoliuojamos nuo švaraus oro. Cheminis gesinimo būdas – cheminių degimo reakcijų slopinimas ir sustabdymas tiekiant į degimo zoną gesinimo medž. (chlorintus angliavadenilius grandininėms degimo reakcijoms nutraukti); degančios medžiagos paviršius apliejamas halogenintais angliavandeniliais (anglies tetrachloridu). Medžiagos: vanduo, vandens garai, suslėgtas oras, inertinės dujos (anglies dioksidas, helis, azotas ir kt.), putos (dujų ir skysčių mišinys), halogeninti angliavandeniliai, smėlis, smulkus dirvožemis.
5.15 Priešgaisrinės saugos organizavimas. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos pajėgos bei teisinės, organizacinės, ekonominės, socialinės, mokslinės, techninės priemonės, skirtos gaisrų prevencijai, jiems gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti gaisro metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas: 1) organizuoja ir vadovauja gaisrų gesinimui, žmonių bei turto gelbėjimui, gaisro padarinių mažinimui; 2) organizuoja bei vykdo valstybinę priešgaisrinę
priežiūrą; 3) pagal kompetenciją rengia ir priima priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus; 4) tvirtina įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programas bei mokymo tvarką; 5) nustato minimalius priešgaisrinės saugos mokymo programų, pagal kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra mokomi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, reikalavimus; 6) informuoja visuomenę priešgaisrinės saugos klausimais, skleidžia priešgaisrinės saugos žinias; 7) įgyvendina mokslinius, techninius laimėjimus priešgaisrinės saugos srityje; 8) skatina gyventojų, visuomeninių organizacijų, savanorių ugniagesių veiklą priešgaisrinės saugos srityje
6.1 Elektros srovės pavojingumas žmogui. El. srovė, tekėdama kūnu, gali nudeginti, pažeisti organizmo audinius chemiškai ir sutrikdyti fiziologinius bei biologinius procesus, t.y. sutrikdyti kūno ląstelių biosroves ir sukelti nevalingus raumenų judesius bei susitraukimus. Ypač jautrūs širdies ir plaučių audiniai, todėl dažniausiai įvyksta kvėpavimo ir kraujotakos organų paralyžius. Tuos reiškinius elektros srovė sukelia tiesiogiai, arba per centrinę nervų sistemą.
6.3 Apsaugos nuo elektros priemonės. 1)Atitveriant apsauginėms aptvaromis ir širmomis, 2)Pažeminti įtampą, 3)Naudoti transformatorius, 4)Naudoti papildomą ar dvigubą izoliaciją, 5)Įžeminti ar įnulinti elektros srovei laidžius įrenginių korpusus, 6)Kontroliuoti įtampą ir srovę, 7)Naudoti garsinę ir vizualinę signalizaciją, 8)Naudoti apsaugai skirtus įtaisus ir priemones, 8)Panaudoti signalines spalvas ir ženklus, 9)Atjungti įtampas, 10)Naudoti ekranavmo komplektus.
6.4 Žaibo pavojingumas, apsaugos priemonės. Gali padegti, sugriauti, žmogui pavojingas elektros išlydis. Apsauga – žaibolaidžiai.
6.6 Reikalavimai personalui, dirbančiam su elektros įrenginiais: Elektrotechninis personalas, dirbdamas veikiančiuose elektros įrenginiuose, privalo užtikrinti pagal jam suteiktas teises šių Taisyklių ir kitų darbų saugos ir sveikatos norminių aktų vykdymą. Savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys: 1)ne jaunesni kaip 18 metų; 2)kurių sveikata patikrinta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir periodiškumą; 3)išklausę įvadinį, pirminį darbo vietoje ir periodinį instruktavimą; 4)teoriškai ir praktiškai apmokyti saugos ir sveikatos darbe taisyklių ir instrukcijų; 5)nustatyta tvarka išmokyti atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą; 6)atestuoti šių Taisyklių nustatyta tvarka; 7)turintys pažymėjimą ir atitinkamus įrašus jame. •Naujai priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechninio personalo darbuotojo. Šiuo atveju jie vadinami stažuotojais.
6.7 Patalpų ir sąlygų klasifikavimas elektrosaugos požiūriu. Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skirstomos į normalias, pavojingas ir labai pavojingas: normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai bei biologiškai neagresyvi patalpa, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +35 oC; pavojinga elektros patalpa – patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių požymių: 1)santykinis oro drėgnumas viršija 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių; 2)laidžios grindys (metalinės, gelžbetoninės, plytų, žemės ir pan.); 3)vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei +35 oC; 4)patalpoje yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme; labai pavojinga patalpa: 1)šlapia patalpa; 2)patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka; 3)patalpa, pasižyminti dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms būdingais požymiais.
6.8 Statinės elektros pavojingumas. Apsaugos priemonės. Pavojingumas: statinė el. gali tapti gaisro ar sprogimo priežastimi; kai kuriais atvejais statinės el. išlydis gali traumuoti dirbantį žmogų. Apsauga: 1)įžeminti visas metalines dalis, kuriose gali atsirasti statinė el., 2)mažinti medžiagų varžą, 3)padidinti patalpos laidumą, 4)Riboti skysčių tekėjimo greitį, 5)nenaudoti diržinių pavarų sprogiose ar dulkėtose patalpose.7.1 Staigi mirtis. Ištinka sutrikus kraujotakai dėl širdies skilvelio virpėjimo, paveikus el. srovei, įvykus širdies infarktui arba staiga sustojus kvėpavimui (skendus, uždusus, užspringus..)
7.2 Gaivinimo veiksmai ištikus staigiai mirčiai. Sudaroma dirbtinė kraujotaka (pagrindinės rankos plaštakos pagrindas dedamas ant krūtinkaulio apatinio trečdalio, kita ranka dedama ant pagrindinės riešo arba suneriami pirštai, ištiestomis rankomis ritmiškais paspaudimais spaudoma krūtinės ląsta) ir dirbtinis kvėpavimas.
7.3 Gaivintojų veiksmų algoritmai. Gaivinant dviese: 1 oro įpūtimas, 2 krūtinkaulio paspaudimai (60 kart/min). Gaivinant vienam: 2 oro įpūtimai, 15 paspaudimų (80 kart/min).
7.5 Elektros trauma, žaibo smūgis. Elektros srovė plisdama pažeidžia kūno audinius ir gyvybiškai svarbius organus – širdį, smegenis. Dėl elektros srovės poveikio gali sutrikti širdies veikla, prasidėti kvėpavimo raumenų paralyžius, žmogus gali mirti. Pirmoji pagalba 1)Būkite atsargūs. Nesilieskite prie elektros srovės šaltinio, nelieskite nukentėjusiojo, jei nesate
įsitikinę, kad tai saugu! 2)Nutraukite žalingą elektros poveikį: išjunkite elektros srovę jungikliu elektros skydinėje, nustumkite nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio srovei nelaidžiu daiktu (pvz., sausa lazda). 3)Pagalbą teikite atsižvelgdami į sužalojimo pobūdį (sutvarstykite žaizdą, nudegimą, gaivinkite). 4)Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą. Prie nukentėjusiojo, veikiamo aukštos įtampos elektros srovės (elektros srovės perdavimo linijos, transformatoriai) negalima nei artintis, nei jo liesti – elektros srovė veikia kelių metrų atstumu, lyjant – keliolikos metrų. Nemėginkite gelbėti – tai pavojinga jūsų gyvybei. Praneškite elektros tinklų tarnybai.
7.6 Paskendimas, uždusimas. 1. Kuo skubiau pasistenkite, kad vanduo nebetekėtų į nukentėjusiojo kvėpavimo takus. Gelbėkite ir gabenkite skęstantįjį atsargiai, nes galite jį dar labiau sužeisti. Ypač pavojingi yra kaklo slankstelių lūžiai bei galvos traumos, kurias patiria neriantieji po vandeniu. 2. Dirbtinį kvėpavimą „burna į nosį” pradėkite daryti dar jam esant vandenyje, kai tik kojomis pasiekiate dugną. Užčiaupkite skenduolio burną ir apžioję nosį pūskite orą. 3. Įvertinkite skenduolio būseną jį gelbėdami, gabendami, atvykę į krantą ar laukdami pagalbos. Nustatykite, ar jis sąmoningas (apžiūrėkite, kalbinkite, lieskite), įvertinkite kvėpavimą (išvalę burnos ertmę ir kilstelėję apatinį žandikaulį stebėkite krūtinės ląstos judesius, prikišę ausį prie jo nosies klausykitės iškvepiamo oro garso, skruostu stenkitės pajusti iškvepiamo oro srovę), patikrinkite širdies veiklą (dviem pirštais vienoje kaklo pusėje, kiek toliau nuo gerklų – ,,Adomo obuolio” – pabandykite užčiuopti miego arterijos pulsavimą). 4. Jei skenduolis nekvėpuoja, neužčiuopiama širdies veikla, tai jį reikia gaivinti.
7.7 Užspringimas: 1)5 kartus pliaukštelėti per nugarą tarp menčių; 2)Jei pliaukštelėjimai nepadeda, užspringusįjį apglėbkite iš nugaros, vienos rankos kumštį uždėkite žemiau jo krūtinkaulio (tarp šonkaulių lanko apačios ir bambos), kita ranka sugriebkite kumštį. Tada greitu, stipriu judesiu spustelėkite į save ir į viršų (5 k.); 3)Kviesti pagalbą ir toliau kartoti 1-2 veiksmus. Nekvėpuojančiam žmogui atlikite dirbtinį kvėpavimą
7.8 Svetimkūniai akyse. Reikia kuo skubiau pašalinti svetimkūnį. Akies negalima trinti, nes svetimkūnis gali įsiskverbti į audinį. Jei svetimkūnis yra po apatiniu voku, o ašaros pačios savaime jo neišplauna, tuomet apatinį voką reikia šiek tiek patraukti žemys, akies obuolį pasukti į viršų, svetimkūnį pašalinti švaria nosinaite. Jei svetimkūnis yra po viršutiniu voku, tuomet žvilgsnis nukreipiamas į viršų, o pagalbininkas, patraukęs viršutinį voką žemyn ir į išorę, stikline lazdele, degtuku ar švariu pagaliuku išverčia voką į viršų. Taip gleivinė tampa puikiai matoma ir lengvai išvaloma. Tačiau jei nuolaužą pateko į akies junginę ar rageną, ją pašalinti gali tik gydytojas. Jei akies sužeidimas yra atviras, būtinai uždėkite sterilų, akies nespaudžiantį, tvarstį. Šaldantis kompresas mažina stiprų skausmą ir slopina uždegimą. Reikia sutvarstyti ir sveikąją akį, nes jai judant kartu juda ir sužeistoji akis, o tai yra pavojinga.