Turinys:
Turinys: 1
Įvadas 2
Pagrindiniai tipai navigacinių sistemų 3
Sistemos firmos ETAK 6
“Multi-AV” sistema 8
“Filips-Karin” sistema 9
“Filips-Rutfinder” sistema 10
Literatūros sąrašas: 11
Įvadas
Automobilinės navigacinės sistemos, užimančios savo sritį iš laivyno terminologijos, skirtos atlikti tokias funkcijas kaip: informacijos apdorojimas apie automobilio buvimo vietą nuo galinio punkto ar kito užduoto (išrinkto ) maršruto punkto.
Automobilių navigacijos sistemų masinis naudojimas leis užtikrinti optimalų pasiskirstymą transporto srautų kelių tinkluose ir padidinti judėjimo saugumą. Vienos jų parodo vairuotojui buvimo vietą nurodyto objekto, jo nuotolį, taip pat automobilio buvimo vietą. Kitos palydi vairuotoją nuo kelionės pradžios iki galinio objekto, nepertraukiamai parodant optimalią kelionės kryptį į užduotą vietą, su tikslu – pakeisti kelio situaciją. Yra ir netokių sudėtingų sistemų, duodančių informaciją tik bendro charakterio: apie orų būklę, įvykių mieste ar kelionės maršrute ir t. t. Kiekviename atvejyje taikinio naudojimas akivaizdus, nes tai sumažina laiką ir kelionės kainą, užtikrina vairuotojo galimybę optimaliu būdu patikslinti savo maršrutą.
Pagrindiniai tipai navigacinių sistemų
Labai paprasti naudojime – automobilinės navigacinės sistemos ar maršruto kompiuteriai.
Maršruto kompiuterio veikimo schema:
Čia įjungiami jutikliai nuvažiuoto kelio 1, degalų 6, azimuto 5, antenos 2 dėl informacijos priėmimo diapazone 7 radijo dažniu 6 kHz . Mikroprocesorius 8, apdirba informaciją realiame laiko intervale, o displėjus 3 dėl informacijos parodymo su valdymo klaviatūra 4 yra įrengta prietaisų panelėje. Kelias pravažiuotas automobilio taikinio link, nustatomas kaip vektorinė suma atskirų jo ruožų. Vidutinis greitis važiavimo ir kuro sąnaudos, t. y. reikšmė šių parametrų ir kiti vairuotojui reikalingi duomenys, apskaičiuojami pagal tą patį principą.
Autonominės sistemos labai paplitusios šiuo metu. Jas gamina daugelis firmų. Vienos iš patikimiausių sistemų yra dvi – amerikietiški maršruto kompiuteriai, firmos “Compakruis” ir ETAK.
Navigacinės sistemos su vienpusiu ryšiu ar radijo informatoriai, sudėtingesni ir brangesni už autonominius, nors sugebantys apdoroti daugiau kelio informacijos, taip kaip turi ryšio kanalas (radijo ryšys) su valdymo centru. Čia yra galimi variantai.
Toks tinklas įrengtas miesto gatvėse, radijo siųstuvuose, informuoja vairuotojus per paprastas automagnetolas apie: orus, greičio apribojimus atskirose magistralės dalyse.
Radijo pranešėjo veikimo schema:
a- be transporto detektoriaus;
b- su transporto detektoriumi.
Išduota informacija, esanti banke duomenų valdymo centro 1, perduodama yra pagal kitą informaciją, apie jau praėjusius įvykius ir faktus, o taip pat vėluojančiai pagal laiką judėjimo automobilio iki galinio punkto.
Antras variantas yra beveik toks pat, bet papildytas detektoriais transporto 3, kurių dėka valdymo cenôras analizuoja transporto tinkle situaciją (transporto kamščius keliuose). Tokiu būdu šiame variante yra galimas operatyvus perdavimas atnaujintos informacijos, leidžiančios pačiam vairuotojui išsirinkti reikalingą sau maršrutą.
Radijo informatorių pavyzdžiu galime laikyti sistemą CARFAX (Anglija). Jos pagrindiniai trūkumai, kaip ir kitų analoginių sistemų tai, kad neįmanomas ryšio atrinkimas duomenų dėl konkrečių vairuotojų ir galimybė paskirstyti radijo eterį su nuolatinėmis radijo programomis.
Sistemos su dvipusiu ryšiu – yra pačios šiuolaikiškiausios šiandien. Jas skiria galimybė informacijos pasikeitime tarp kiekvieno vairuotojo, kurio automobilis aprūpintas tokia sistema ir valdymo centru. Vairuotojui reikia tik pranešti atvykimo punktą, per miestą ir vairuotojas gaus derektyvines komandas iš valdymo centro apie maršruto pasikeitimą praktiškai kiekvienoje sankryžoje.
Tai leidžia sistemos dėka, taip vadinamų navigacijos sistemų pagalba, įrengtų kampuose transporto tinklo.
Navigacinių radijo siųstuvų veikimo schema:
Šie siųstuvai savyje turi elektromagnetinius kontūrus 7, ar priėmimo aparatus 6 infraraudonųjų spindulių priėmėjus, kurie pastoviai surenka duomenis apie judėjimą keliuose. Po to ši informacija per radijo stotį 3 klaviatūra 4, per palydovą 2 radijo ryšys persiduoda į centrą ЭBM 1, kur apdorojama informacija pagal ankščiau parengtą algoritmą ir programas. Atsakyme dėl kiekvieno prisijungusiojo į automobilinę sistemą, parenkamas trumpiausias maršrutas judėjimo į numatytą vietą. Duomenys pagal šią grandinę atgaliniame ryšyje grįžta į radijo siųstuvą 5, o iš jo – į displėjų vairuotojo. Vairuotojui tik reikia sekti nurodymus displėjuje, atnaujinamus prieš kiekvieną sankryžą kelių ar gatvių.
Dėka tai realizuojasi pagrindiniai tikslai panaudojimo navigacinės sistemos. Be to gaunasi laimėjimas dėl visuomenės: transporto srautai kelių tinkluose pasiskirsto palyginti vienodai, tai ir palengvina darbą visuomeninio transporto, antra – sumažina išmetamų dujų kiekį miesto rajonuose. Dvipusėse sistemose yra dar vienas privalumas: jos pigesnės nei vienpusės (nereikalingas borto mikroprocesorius). Dėl miesto sistema yra gana brangi. Tinklas
navigacinių sistemų turi būti didelis: siųstuvas praktiškai reikalingas dėl kiekvieno skersgatvio.
Sistemos firmos ETAK
Sistema “Travel Pilot” (JAV) išdirbta firmos ETAK kartu su firma “Blaupunkt Bosch Telekom”.
Valdymo pultas su ekranu ir “Travel Pilot” sistemos schema:
1. tekanti padėtis ir kryptis;
2. kursoriaus pasislinkimas į kairę (aukštyn) ir į dešinę (apačion);
3. padidinimas gatvių pavadinimų;
4. informacijos įvedimo mygtukas;
5. orientacijos žemėlapyje pasirinkimas (į šiaurę ar tiesiai į priekį);
6. pagrindinio meniu mygtukas;
7. atstumas iki atvykimo vietos;
8. krypti į atvykimo vietą;
9. kryptis į šiaurę (kompasas);
10. vieta pažymėjimo tarp dviejų žvaigždučių;
11. mygtukas nelaiptuoto vaizdo parodymo;
12. mastelis (viena mylia);
13. mygtukas nelaiptuoto vietovės priartėjimo;
14. displėjus su valdymo pultu;
15. navigacinis kompiuteris ir kompakt-disko įrenginys;