Įvadas…………………………………………………… 2
Etiškumas dalykiniuose santykiuose…………………… 3
Etiško sprendimo supratimas…………………………… 4
Sprendimo teisėtumas ir etiškumas…………………….. 5
Etiško sprendimo svarba……………………………….. 5
Išvados…………………………………………………. 7
Literatūra…………………………………………………8
Įvadas
Kiekviena veika reikalauja tam tikroje srityje dirbančiųjų žmonių atsakomybės, todėl turi atitikti specialiuosius profesinės moralės reiklavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Moralės turi paisyti ir verslo organizacijos.
Jos – verslo organozacijos, tai atlieka per tam tikras veslo organizavimo, valdymo, vadovavimo, administravimo ir kontrolės struktūras. Neabejotina, kad šis veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenės nario, elgesys ir veiksmai gali būti vertinami ( ir turi būti vertinami ) moraliniu požiūriu, t. y. ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenės gerovės siekiams, ar jie nepažeidžia kitų žmonių teisių ir jų neriboja.
Įvairiose veslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla nemažai etinių problemų.
Kas yra etinė problema?
Tai – situacija arba galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš keleto sprendimų, kuris gali būti vertinamas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.
Iškilus etinei problemai, tiek individas, tiek firma turi jos neslėpti, o stengtis aiškiai įvardyti ir išanalizuoti. Etinės problemos kyla iš konfliktų.
Konfliktas – tai situacija, kai du žmonės nesutaria dėl veiksmų, kurių vienas iš jų imasi, arba kai jis nenori, kad tų veiksmų būtų imtasi.
Čia ir esmė – ar konfliktą galima išspręsti etiškai, kultūringai, bet kartu ir nepažeidžiant tam tikrų taisyklių, t.y. – teisėtai?
Remiantis literatūros analize, šiame referate stengsiuos į šį klausimą atsakyti.
Etiškumas dalykiniuose santykiuose
Organizacijoje kylantys konfliktai dažniausiai sprendžiami struktūriniais metodais:
– vadovui pasinaudojant savo padėtimi (įsakymai, direktyvos ir pan.);
– nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus;
– konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant specialius integruojančius (koordinuojančius) mechanizmus;
– sutelkiant įvairius padalinius bendroms problemoms spręsti;
– organizacijos darbe taikant atnaujintas darbuotojų skatinimo už konstruktyvias idėjas ir sprendimus sistemas.
Vadybininkas turi mokėti valdyti darbuotojų elgseną sudėtingose konfliktinėse situacijose, reguliuoti santykius, nurodyti, kaip išeiti iš vienos ar kitos situacijos. Didelę sėkmę organizacijai turi mažai konfliktiško elgesio technologijos taikymas. Tokia technologija – elgesio etikos pagrindas dalykiniuose santykiuose. Vadybinės etikos, vadybinio darbo kultūros pagrindiniai reikalavimai vadybininkui būtų šie:
Vadybininkas darbe turi remtis ne savo valdžia, o pagalba, pavaldinių sutelkimu, jų kooperacija. Jis neturi ieškoti “atpirkimo ožių”, o stengtis parodyti savo pavaldiniams, kaip reikia padaryti.
Iš vadybininko reikalaujama pasitikėjimo savimi, savo verslu, nes tai rodo jo sugebėjimą valdytis kiekvienoje situacijoje.
Milžinišką reikšmę turi sugebėjimas branginti pavaldinių laiką: neversti jų laukti, kada prasidės pasitarimas, kada vadybininkas ras laiko pakalbėti su pavaldiniu; bet koks vadovybės atidėjimas kitai dienai tai, ką galima ir reikia atlikti šiandien, savo ir pavaldinių laiko nebranginimas – signalas apie netinkamą vadovo darbo stilių.
vadovas privalo laiku informuoti pavaldinį apie jo darbo trūkumus ir mokėti išklausyti pavaldinio nuomonę apie savo trūkumus ir į ją atsižvelgti.
protingas nuobaudų ir paskatų derinimas: bausdami nebijokite ir pagirti; pabrėžkite nusikaltusio darbuotojo asmeninius interesus: “Jūs geras darbuotojas, tačiau tokiu elgesiu jūs bloginate savo reputaciją. Jūsų asmeninis interesas – ištaisyti padėtį”.
Griežtumas, reiklumas pavaldiniams visada turėtų būti pagrįstas; negatyviai gali būti vertinama ne asmenybė, o tam tikras jos darbinis poelgis.
Pagrindinės vadybininko savybės – mandagumas, taktiškumas, teisingumas, pareigingumas. Kiekvienas žmogus vidujai protestuoja prieš šiurkštumą, neteisingumą, o vadovo pareigingumas – uždega darbui.
Įdomus reikalavimas vadovui – turėti humoro jausmą. Juk humoras visada pakelia nuotaiką, kelia darbingumą.
Mokėjimas kalbėti, dėstyti savo mintis trumpai ir aiškiai, taip pat mokėjimas klausyti, mokėjimas prakalbinti savo pavaldinį, paskatinti jį išsikalbėti paprastai pašalina įtampą, sumažėja nusiskundimų.
Būtina vadybininko sėkmės sąlyga – geras savo pavaldinių pažinimas, mokėjimas rūpintis jų problemomis, poreikiais, laiku juos pastebėti, vertinti. Tai efektyvus būdas pakelti nuotaiką, sudaryti gerą darbinę atmosferą organizacijoje.