TURINYS
1. Įvadas……………………………………………………………..2
2. Vokietija………………………………………………………….2
• Demografija………………………………………………2
• Ekonomika………………………………………………..2
• Geografija………………………………………………….2
• Administracinis susiskirstymas…………………….3
• Politinė sistema………………………………………….3
• Istorija………………………………………………………3
3. Etiketas ir protokolas…………………………………………4
• Verslo kalba…………………………………………………4
• Pirmasis kontaktas. …………………………………….4
• Orientavimasis į dalykinius reikalus…………….4
• Orientavimasis į laiką…………………………………4
• Formalumas, hierarchija ir statusas………………5
• Bendravimo versle stilius………………………………5
• Verbalinis bendravimas………………………………..5
• Valgymas ir gėrimas……………………………………5
• Vaišinimasis svečiuose………………………………..5
• Socialinis etiketas……………………………………….6
4. Išvados…………………………………………………………….6
5. Literatūra…………………………………………………………6
ĮVADAS
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą vis dažniau Lietuvos verslininkų plečia savo veiklą užsienio šalyse. Tačiau čia jie susiduria su kitais papročiais, moralės normomis bei etiketu, kas dažnai nulemia sėkmingo verslo garantijas.
Verslininkų veikla užsienyje iš tikrųjų gali suteikti ir pasitenkinimą. Įmonės atstovavimas užsienyje labai priklauso nuo jos vadovo elgesio. Jei įmonės įvaizdis tarptautiniu mastu dar nėra susiformavęs, jos bendradarbių elgesys nulems, kas bus apie ją manoma ateityje; o jei įmonė jau yra labai garsi, tai vien jos vardas įpareigoja tos įmonės atstovus korektiškai elgtis. Taip pat ir privačiam asmeniui kelionė į užsienį bus malonesnė ir sudarys mažiau problemų, jei jis bus geriau susipažinęs su krašto, į kurį keliauja, papročiais ir elgesio normomis. Aš manau, norint geriau suvokti šalies kultūrą, kodėl ir iš kur kilę šie papročiai visų pirma reikia susipažinti su pačiu kraštu .
VOKIETIJA
Jos plotas 356978 kv. km. Šalies krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos kaimyninės šalys: Nyderlandai, Belgija, į Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija. Vokietijoje gyvena 82,4 mln. žmonių. Valstybinė kalba – vokiečių. Vokietijos sostinė – Berlynas. Vokietija garsi savo alaus, medikamentų, tekstilės ir siuvimo mašinų, lengvųjų automobilių gamyba.
Demografija:
Gyventojų struktūra pagal amžių (2000 m.):
• 0-14 metų: 16 proc. (vyrų 6 679 930; moterų 6 333 110),
• 15-64 metųt: 68 proc. (vyrų 28 638 814; moterų 27 693 630),
• virš 65 metų: 16 proc. (vyrų 5 133 121; moterų 8 318 803).
Tautinė sudėtis: vokiečiai 91,5 proc., turkai 2,4 proc., kiti 6,1 proc. (daugiausia – serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai). Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena danų tautinė mažuma, Saksonijoje ir Brandenburge – sorbų tautinė mažuma.
Pasiskirstymas pagal religiją: liuteronai 38 proc., katalikai 34 proc., musulmonai 1,7 proc., netikintys ir kitų tikibų 26,3 proc.
Ekonomika
Vokietija – trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje – Europos Sąjungai.
Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervadamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
Geografija:
Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi žemuma (Šiaurės Vokietijos žemuma, žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio). Pietų Vokietijoje – Alpių kalnai.
Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km.
Administracinis suskirstymas:
Vokietija suskirstyta į 16 žemių (Bundesländer, vns. Bundesland):
• Badenas-Viurtembergas (Baden-Württemberg, sostinė Štutgartas);
• Bavarija (Freistaat Bayern, sostinė Miunchenas);
• Berlynas (Berlin);
• Brandenburgas (Brandenburg, sostinė Potsdamas);
• Brėmenas (Freie Hansestadt Bremen, sostinė Brėmenas);
• Hamburgas (Freie und Hansestadt Hamburg, sostinė Hamburgas)
• Hesenas (Hessen, sostinė Visbadenas);
• Meklenburgas-Pomeranija (Mecklenburg-Vorpommern, sostinė Šverinas);
• Reino kraštas-Pfalcas (Rheinland-Pfalz, sostinė Maincas);
• Saras (Saarland, sostinė Sarbriukenas);
• Saksonija (Freistaat Sachsen, sostinė Drezdenas);
• Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt, sostinė Magdeburgas);
• Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein, sostinė Kylis);
• Tiuringija (Freistaat Thüringen, sostinė Erfurtas);
• Žemutinė Saksonija (Niedersachsen, sostinė Hanoveris);
• Šiaurės Reinas-Vestfalija (Nordrhein-Westfalen, sostinė Diuseldorfas).
Politinė sistema:
Valstybės
vadovas – federacinės respublikos prezidentas (Bundespräsident), renkamas bendrai bundestago ir bundesrato penkeriems metams. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; jis skiria ambasadorius ir konsulus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, susiskirstę į keturias frakcijas:
• SPD,
• CDU/CSU,
• Bündnis 90/Žalieji,
• FDP.
1994 – 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija.
Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskanzler), kurį renka parlamentas.
Istorija:
Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Didele dalimi tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Po nesėkmingo karo, pagal Versalio sutartį, Vokietija paskelbta atsakinga už karo sukėlimą.