Smurtas ir baudimas
Fizinė bausmė – tai tokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui arba nepatogumui sukelti; vaikas mušamas ranka, lazda, diržu ar kitais daiktais, spardomas, purtomas arba mėtomas, draskomas, žnaibomas, tampomas už plaukų, pririšamas arba užrakinamas.
Kai kuriose valstybėse buvo nutarta nebandyti apibrėžti, kas tai yra fizinė bausmė ir neskirti jų nuo smurto ar prievartos. Švedija, pirmoji valstybė pasaulyje, kurioje 1979 m. buvo visiškai uždraustos fizinės bausmės, savo naujame įstatyme neduoda šios sąvokos apibrėžimo. Naujame Tėvystės ir globos kodekse buvo paprasčiausiai įvestas naujas straipsnis; ‘‘Joks vaikas negali būti baudžiamas fizinėmis bausmėmis, jo negalima įžeidinėti ir žeminti‘‘. Daugiausiai kitų šalių įstatymų šis terminas taip pat plačiau neaiškinamas. Klausimas atrodo pakankamai aiškus; fizinė bausmė – tai tokia bausmė, kurioje fizinė jėga naudojama, kad sukeltumėme vaikui skausmą arba nepatogumą. Tačiau fizinių ar kūno bausmių apibrėžimas kelia kelis svarbius klausimus.
Vietoje žodžio mušti yra naudojami žodžiai lupti, duoti pylos ir t. t. tai rodo kad, kad vaikų mušimas yra pripažintas drausminimo būdais. Todėl netinkamo elgesio su vaikais specialistai turi atkakliai siekti, kad būtų naudojami žodžiai mušimas ar fizinė prievarta, kurie greičiau smerkia, nei palaiko tokį tėvų elgesį.
Antra vertus, lengvi pliaukštelėjimai ir stiprūs smūgiai yra tas pats fizinis smurtas. Kaip pažymi Vaiko teisių komitetas, neįmanoma nubrėžti ribos tarp smurto ir baudimo, kai vienoje pusėje yra saikingas baudimas, o kitoje nepriimtas smurtas.
Be to, siūlomas apibrėžimas rodo, kad daugelis šiuo metu laikomų fizinių bausmių, be jokių abejonių yra smurtas. Juk visose šalyse nuolat, impulsyviai, kumščiais ar įvairiais daiktais yra mušami, žalojami net mažesni, negu 2 metų vaikai.