Platono vieta Antikos filosofijoj
Platonas(428/427 -348/347 pr.k.) padarė didžiulę įtaką visai Vakarų filosofijos raidai. Taip pat Platonas laikomas idealistinės filosofijos pradininku,sukūrusiu objektyviojo idealizmo sistemą. Šios filosofijos atsiradimą lėmė ankstesnė vergovinė Graikijos filosofija, prieštaravimai tarp atskirų konccepcijų ir ta aplinka,kurioje gyveno Platonas.Tuo metu klestėjo nevaržoma demokratija,sudariusi visas sąlygas pasireikšti kūrėjams.Tačiau tam tikri visuomenės sluoksniai nesaikingai naudojosi laisve,o tai išryškino vergovinės santvarkos trūkumus.Ypač tiek politiškai, tiek morališkai,tiek ekonomiškai Atėnus smukdė Peloponeso karas ir jo sukeltos pasekmėsPlatonas matydamas krašto negandas priėjo išvados,kad viską reikia tvarkyti moksliškaiJis.nusprendė atskleisti būties esmę ,išanalizuoti žmonių gyvenimą ir parodyti,kokia turėtųbūti valstybė.
Jo filosofinė sistema visais laikais buvo vertinama labai nevienareikšmiškai,nes tai labai sudėtinga, neišbaigta ir negriežta jo pažiurų sistema.Ji kupina paslapčių,neaiškumų,netgi legendų,o būtent tai.ją daro įdomią bei patrauklią.Savo filosofijoj Platonas rėmėsi ankstesniais graikų mąstytojais.Jis domėjosi Heraklito,Anaksagoro pažiūromis,bet didžiausią įtaką jam padarė Sokratas.Platonas,panašiai kaip ir jo mokytojas,galvojo,jog žinojimas pasiekiamas protu,sąvokomis,fiksuojant tai,kas daiktuose bendra ir pastovu.Taip pat jis viename veikale paprastai neapsiriboja viena kuria nors problema,bet sieja ją su dagelių kitų ir analizuoja įvairiais aspektais.Toks būdas dažnai verčia filosifą vis iš naujo sugrįžti prie klausimo,kuris jau buvo nagrinėtas kituose veikaluose.
Pagal pažiūrų genezę Platono veikalai chronologiškai skirstomi į tris laikotarpius.
1.Ankstyvosios kūrybos veikalai:“Eutifronas“(apie dievobaimingumą),“Lachetas“(apie drąsą),“Charmidas“(apie protingumą),“Protagoras“(apie dorovę),“Georgijas“(apie retoriką,hedonizmo ir egoizmo kritiką),“Sokrato apologija“.I“Valstybės“knyga ir kt.Tuo laikotarpiu mąstytojas darlabai sekė Sokratu ir,vadovaudamasis jo metodu,kovojo su jam nepriimtinomis pažiūromis,ypač su sofistais.
2.Viduriniojo kūribos laikotarpio veikalai:“Menonas“(apie galimybę išmokti dorovės),“Kratilas“(apie kalbą),“Fedras“(apiesantykį tarp sieloe iridėjos),“Fedonas“(apie sielos nemirtingumą),“Puota(apie meilę),“Valstybės“II-X knygos,“Teaitetas“(apie pažinimą) ir kt.Šiuo laikotarpiu buvo sukurta dualistinė Platono filosofija,idėjų teorija.
3.Vėlyvosios kūrybos veikalai:“Parmenidas“(apie Platoniškai supramtamą dialektiką),“Sofistas“(apie būtį),“Politikas“,“Timajas“(apie gamtą),“Įstatymai“(sušvelninta idealios valstybės teorija) ir kt.Paskutiniuoju laikotarpiu Platonas beveik nustojo reiškęs savo mintis Sokrato vardu.Įamžiaus pabaigą jis dagiau rėmėsi pitagoriečių mąstysenos principais.
Vienas reikšmingiausių Platono dialogų yra „Valstybė“,sukurtas apie 360 m.p.m.e.Tai daugiaplanis kūrinys,kuriamePlatonas siekia išsiaiškinti teisingumo problemą,tačiau,pradėjęs ją analizuoti,jis toli gražu neišsitenka šios etinės problemos rėmuose ir paliečia beveik visas pagrindines filosofines problemas.Todėl neatsitiktinai tyrinėtojai tegia kad „Valstybėje išdėstyta visa Platono subrendimo laikotarpio filosofinė sistema,kurioje pasigendama tik kosmologijos.
„Valstybė-vienas stambiausių Platono dialogų.Jį sudaro 10 knygų.Visas šis veikalas-tai ištisas Sokrato pasokojimas apie diskusiją teisingumo klausimu,įvykusią pagarsėjusio oratoriaus Kefalo namuose Pirėjuje(netoli Atėnų).Diskusijoje dalyvavo Platono broliai-Adeimantas ir Glaukonas,pats Kefalas,jo sūnus Polemarchas ir sofistas Trasimachas-pagrindinis Sokrato oponentas.Taip pat šios diskusijos klausytojai dar buvo du Kefalo sūnūs(Lisijas ir Eutidemas),sofistas Charmantidas,Trasimacho mokinys, ir kiti.
Utopinės valstybės struktūra
Pagal Platono teoriją,pagrindinė valstybės atsiradimo prielaida yra ta,jog žmogus pats vienas patenkinti visų savo poreikių tokių kaip būstas,maistas,drabužiai ir kiti.Platonas neatmeta galimybės,jog galbūt ir pats vienas galėtų prasimanyt drabužių,maisto,įsirengt būstą ir t.t,,tačiau galiausiai prieina išvadą,jog pasidalijimas darbais yra daug naudingesnis.Būtent tai ir tampa projektuojamos valstybės pagrindu. Tai,kas,kokį darbą dirbs lemia prigimtisTai Platonas įvardija labai poetiškai:kaip vario,sidabro ir aukso kiekį kiekvieno sieloje..Labai svarbu, kad vienas žmogus dirbtų tik vieną darbą,nes tik tokiu būdu jis viską atliks kokybiškai:
„-Vargu ar kas galėtų dirbti kokį nors labai svarbų darbą ir kartu vykusiai pamėgdžioti daugelį dalykų,kurieartimi vienas kitam-turiu galvoje tragediją ir komediją-negali kurti pamėgdžiodamas tas pats poetas.<…>“
„-Todėl tik mūsų valstybėje batsiuvys bus tik batsiuvys,o ne batsiuvys ir kartu vairininkas,žemdirbys-tik žemdirbys,o ne kartu dar ir prekiautojas ir t.t.“
Iš to plaukia išvada,jog valstybę turi sudaryti daugybė įvairių profesijų žmonių.Platonas suvokia,jog daugeliui nepakaks vieen to,jog būtų patenkinti jų minimalūs poreikiai(maistas,būstas,drabužiai),kad jie trokš
prabangos.Prabngai sukurti dar gausesnį būrį pagalbininkų,tam reikės ištiso patarnaujančio personalo:žindyvių,kirpėjų,kambarinių,auklių,virėjų ir gausybės kitų.Taip kuriamos valstybės vizija palaipsniui sudėtingėja ir plečiasi.Platonas suvokia,jog esant darbo pasidalijimui,atsirnda ir prekyba,o jai plėtoti-pimigai.Taip pat aptaria ir santykius su kitomis valstybėmis:prekybą bei karus.Pastaruosius,filosofo nuomone,sukelia turtų ir prabangos troškimas.
Taigi Platonas išskiria keturias žmonių klases:
Gausiausia klasė- gamintojai.Ją sudaro valstiečiai,amatininkai,pirkliai ir k.t.Platonui-tai žemiausias sluoksnis.Jis turi daug bendra su vergais,kuriuos traktuoja kaip kalbančius įrankius.Gamintojai,žinoma,yra valstybės piliečiai.Jie valstybei būtini,kad galėtų veikti kitos dvi klasės-gynėjai ir valdovai.
Gynėjai,palyginus su gamintojais,Platono akimis žiūrint,aukštesnė ir vertingesnė klasė.Gynėjų visas gyvenimas ir buitis yra organizuojami solidarumo,bendrumo,lygybės principais.Pagrindinis sargybinių tikslas tarnauti valstybės gerovei,ginti ją nuo vidaus ir išorės priešų.Tai sunkus,specialios patirties ir sugebėjimų reikalaujantis darbas.Tad jie turi būti stebimi ir specialiai auklėjami nuo mažų dienų.Tik sugebėjęs įveikti visus sunkumus ir atsispirti pagundoms,žmogus taps geru sargybiniu.Šios klasės atstovams draudžiama turėti privatinę nuosavybę.Gynėjai-tiek vyrai tiek moterys-turi gyventi bendrose stovyklose,auginti bendrus vaikus.Negalima jokia prabanga,nes tai skatina nedorą elgesį: