Akvinietis, Tomas (Thomas Aquinas) – vienas iš labiausiai žinomų viduramžių mąstytojų (1225 – 1274), dominikonų vienuolių ordino narys, ryškiausias scholastinio mokymo atstovas, kartu su Augustinu padarė didelę įtaką teologijos vystymui, katalikų bažnyčios laikomas vienu iš šventųjų. Griežtai laikėsi Aristotelio filosofijos, kurio darbams išleido komentarus. Veikale “Summa Theologiae” Tomas Akvinietis žiūri į astrologiją, kaip į dalį ryšio tarp žmogaus ir kosmoso. Jo nuomonė (kuria katalikų bažnyčia rėmėsi ir vėlesniais amžiais) buvo tokia, kad stebint planetų judėjimą galima nustatyti jų sąsają su didelio masto įvykiais Žemėje, ir to dėka daryti prognozes. Ateities aiškinimąsi remiantis praeitimi ir dabartimi Tomas Akvinietis laikė visiškai normaliu užsiėmimu. Situacijas ir įvykius, kurie turi būtinai įvykti, prognozuoti galima, tačiau jei kas nors pasaulyje įvyksta atsitiktinai arba pagal žmogaus valią, tai to prognozuoti iš planetų esą neįmanoma. Atitinkama išvada: iš planetų esą negalima prognozuoti kokio nors atskiro žmogaus likimo. Nepaisant to, kad Tomo Akviniečio autoritetas buvo labai didelis, individualios astrologinės prognozės tuomet ir vėlesniaisiais viduramžiais buvo labai populiarios net tarp dvasininkų bendruomenės.Jis taip pat teigė, kad tikėjimas turi būti grįstas argumentais. Argumentai reikalingi įrodyti ir Dievo buvimą.
Dievo būvimo įrodymai:
– Jei yra idėja, tai turi būti ir objektas. Apie nieką nieko sugalvoti negali.
– Sako, kad ne tikėjimas, o žinojimas priartina žmogų prie tikėjimo, o tikėjimas – prie Dievo.
Tomas Akvinietis dar tebeturi tokią didelę įtaką nūdienos mąstymui,todėl, kad jis pirmasis pasisakė už harmoniją tarp to, kuo jis tikėjo, ir to, ką žinojo, už harmoniją tarp tikėjimo akto ir žinojimo akto, žodžiu, tarp Dievo ir mokslo. III tūkstantmetyje yra pagrindo tikėtis vaisingo dialogo ontologijos ir gnoseologijos srityse tarp mokslo (kvantinė fizika*), filosofijos ir teologijos . Šv.Tomas Akvinietis preciziškai tiksliai įvedė filosofinę refleksiją į teologiją, skrupulingai išsaugojo ir vienos ir kitos vienybę.