”Žmogaus laisvė ir jos filosofija”
Šio referato temą aš pasirinkau “Žmogaus laisvė ir jos filosofija”, ir
remiuosi vokiečių klasikos filosofo Friedrich Wilhelm Joseph Schelling
veikalu “Žmogaus laisvės filosofija”.Ir manau, kad etikos prasmė man
yra siekti laisvės,kurioje yra gėrio ir blogio,o šaknys glūdi
neišmatuojamoje Dievo gelmėje,o žmogaus laiasvė yra tik tos gelmės
įsiveržimas į paviršių.
Laisvės sąvoka teisingai apibrėžti neįmanoma,nes laisvės jausmas yra
į kiekvieno žmogaus sąmonę vis kitaip įsismelkęs.
Mokslininkai bando šią savoką įstatyti į realybės rėmus ir
“neprasilenkti su tikrove” ,tai sąsaja su mokslinės pažiūros
visuma.”Tiesa,pasak vienos senos,bet anaiptol nepamirštos
legendos,laisvės sąvoka esanti absoliučiai nesuderinama su
sistema…” Tačiau sutikus su nuomone ,kad laisvės sąvoka visiškai
pati savaime nesuderinama su sistemos sąvoka yra klaidingai
manyti.Teigti apskritai ,jog žmogus niekad šitos sistemos nesugebės
suvokti,tolygu vėl nieko nepasakyti,nes dėlto kaip laisvės sąvoka bus
suprantama,teiginys gali būti teisingas,arba klaidinga.“Viską lemia
principas,kurį sudaro žmogaus pažinimo pagrindas”
Mokslininkas,filosofas ir paprastas žmogus,šią laisvės sąvoką
įsivaizduos skirtingai.”…nustatyti laisvės sąvokos ir pasaulėžiūros
visumos sąsaja visada liks būtinu uždaviniu…” Juk vien tik šis
didžiulis uždavinysyra ta nesąmoninga ir nematoma varomoji
jėga,kuri skatina,visokį pažinimą-nuo žemiausios pakopos iki
aukščiausios,jei nebūtų laisvės ir būtinybės prištaravimų,mirtų ne tik
filosofija,bet ir dingtų,bet ir dingtų visi aukštesnieji dvasios
troškimai,kaip esti tuose moksluose,kur tas prieštaravimas
negalioja.” Tad nebtina nepaisyti proto ir “spajauti” į laisvę ,ir kristi
protui ,būtinybei į “glėbį”-ir vienu ir kitu atveju šokinėti iš džiaugsmo
nebūtų ko.
Laisvės sąvoka gakima apibūdinti,kad ji yra gėrio ir blogio galimybė.
Galima teigti,kad blogis visai neegzistuoja,o visi poelgiai ir veiksmai
yra daugiau ar mažiau teigiami,o skirtumą sudaro tiek didesnis ar
mažesnis tobulumo laipsnis,”…kadangi šiuo teiginiu nepagrindžiama
priešingybė,tai blogio čia nebelieka nė kvapo.” Viskas,kas pozityvu
eina iš Dievo.”Jei taip,tai jėga,kuri reiškiasi blogyje,nors ir tiesa,ne
tokia tobula kaip ta, kuri glūdi gėryje,vistiek yra tobulybė,kuri,kaip ir
kiekviena kita tobulybė,turi būti kildinama iš Dievo.” Iš Dievo einanti
teigiamybė –tai laisvė,kuri yra”indiferentiška” ir blogiui,ir gėriui,bet
taip nelabai teisinga manyti,nes kaip iš Dievo ,laikomo ištisiniu
gėriu,gali rastis blogio galimybė.Tad galima pasakyti ,kad toks laisvės
kildinimas negali būti teisingas,nes jeigu laisvė yra blogio galimybė,ji
turi turėti nuo Dievo “nepriklausomas šaknis” .Dievas yra dviejų
pradų_kuriančiojo ir naikinančiojo,gėrio ir galimo blogio vienuma.Ir
tai kas Dieve ir gamtoje susilieja I vienumą,žmoguje gali išskirti ir
atskirti.
Žmoguje blogis nėra tamsusis pagrindas.
“Žmogus yra iškeltas į tokias aukštumas,į tokią viršūnę,kur jis
vienodai gali pasukti tiek į gėrį,tiek į blogį,pradų saita jame yra ne
būtinas ,o laisvas.” “Žmogus stovi kryžkelėje:kad ir ką jis rinksis,tai
bus jo žingsnis,bet likti neapsisprendęs jis negali,nes Dievui reikštis
būtina,o kūrinyje apskritai negali likti nieko dviprasmiška.” Žmogus
tarsi nepajėgia įveikti savo apsisprendimo būsenos kaip tik dėlto,kad
ji tokia.Blogis gali kilti tik iš kūrinio,nes tik jame šviesa ir tamsa arba
abu pradai gali būti susijungę išskaidomai.”Pradinė pagrindinė esybė
niekad pati savaime negali būti bloga,nes joje nėra prdų dvejumo.”
Perėjimas nuo blogio prie gėrio yra pačio žmogaus pasirinkimas?
Kito Žmogaus ar Dievo padedamas,kai kurie prie gėrio pereina,jei
žmogus leidžiasi gerosios dvasios veikiamas,neužtrenkia jai durų ir
visa tai pradas,dėl kurio žmogus yra toks,o ne
kitoks.Žmoguje,kuriame šis perėjimas dar neįvyko,bet dar gerasis