Venera (venus)
Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės.
Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir
Mėnulio) dangaus objektas. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35
km/s vidutiniu greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi,
negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute ne didesniu kaip
48 laipsnių kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Saulei patekant
(Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė) žvaigždė. Venera turi labai
tankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią atmosferą. Veneros paviršiaus
nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 km aukštyje yra trys debesų sluoksniai.
Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µm dydžio
geležies chlorido kristalai. Prie Veneros paviršiaus vidutinis slėgis 9 MPa
(~90 kartų didesnis negu prie Žemės paviršiaus), temperatura ~730 K. Tokią
aukštą Veneros teperaturą lemia šiltnamio reiškinys, kurį sukelia tanki
Veneros atmosfera ir didelis anglies dioksido kiekis. Veneros paviršiuje
išsiskiria kalnuotos sritys ir žemumos. Likusį plotą užima kalvotos
lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afroditės žemė, Ištarės žemė, Alfa
ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės
žemės Maksvelo kalnyne. Venera žinoma nuo senovės.
Jos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės