Elipsometrija-fotoliuminescencija
5 (100%) 1 vote

Elipsometrija-fotoliuminescencija

Referatas

elipsometrijaVilnius

2003

ElipsometrijaNorint nagrinėti elipsometriją, reikia šiek tiek prisiminti optikos

kurso. Panagrinėkime sudėties išdavą dviejų skersinių šviesos bangų,

poliarizuotų dviem statmenomis kryptimis, turinčių įvairias amplitudes ir

tam tikrą fazių skirtumą. Panašus atvejis eksperimentu lengvai gaunamas

šiuo būdu. Tam tikro bangos ilgio šviesą, praleistą pro poliarizatorių,

t.y. linijiškai poliarizuotą, toliau praleiskime pro d storio kristalinę

plokštelę, išpjautą iš vienaašio kristalo lygiagrečiai optinės ašies, taip,

kad spindulio kryptis būtų statmuo paviršiui. Praėję pro plokštelę, viena

kryptimi, bet įvairiais greičiais sklis du spinduliai, poliarizuoti dviem

viena kitai statmenomis kryptimis, kurias įprasta vadinti kristalinės

plokštelės pagrindinėmis kryptimis. Viename iš šių spindulių elektriniai

svyravimai nukreipti išilgai ašies, t.y. nepaprastas spindulys, kurio

lūžimo rodiklis ne, o antras – statmenai ašiai – paprastasis spindulys,

kurio lūžio rodiklis n0.

Tegul svyravimo kryptis krintančiojo poliarizuotoje šviesoje sudaro

kampą α su viena iš pagrindinių plokštelės krypčių. Jei krintančiųjų bangų

amplitudės bus lygios:

[pic], (1)

[pic]. (2)

Praėję pro plokštelės storį d, šie spinduliai įgauna eigos skirtumą (n0

– ne)d. Taigi paprasto spindulio fazė atsiliks kampu

[pic]. (3)

Dviejų statmenų svyravimų, turinčių įvairias amplitudes ir tam tikrą

fazių skirtumą, susidėjimo duoda elipsinį svyravimą, t.y. svyravimą,

kuriame atstojamoji vektoriaus aprašo elipse tuo pačiu cikliniu dažniu ω,

kuriuo vyksta pradiniai svyravimai.

Iš tikrųjų svyravimai spinduliuose pro plokštelę bus

[pic], (4)

[pic]. (5)

pertvarkę šias lygtis gautume elipsės lygtį

[pic]. (6)

Elipsės forma ir jos orientacija ašių atžvilgiu priklauso nuo α ir φ

reikšmių. Tokiu būdu einant linijiškai poliarizuotai šviesai pro kristalinę

plokštelę, gaunama šviesos banga, kurios vektorių E ir H galai aprašo

elipsę. Tokia šviesa vadinama elipsiškai poliarizuota.

Jei sklindant šviesos bangai elektrinio vektoriaus virpesių kryptis

netvarkingai kinta, t.y. bet kuri jo kryptis statmenoje bangos sklidimui

plokštumoje vienodai tikima, tai tokia šviesa vadinama nepoliarizuotąja

arba natūraliąja. Jei vektoriaus virpesiai griežtai fiksuoti viena linkme,

šviesa vadinama tiesiai poliarizuota.

Šviesos sklidimo krypčiai statmenoje plokštumoje elektrinis vektorius

laisvai pasirinktame taške O (1 pav.) tam tikru laiko momentu su laisvosios

koordinačių sistemos ašimi x sudaro tam tikrą kampą (, vadinamą azimutu.

Natūraliosios šviesos vektorius laiko bėgyje netvarkingai keičia savo

kryptį ir didumą, jo azimutas lygiaverčiai įgyja bet kokias vertes nuo 0

iki 2(, o vidutinė E modulio vertė nepriklauso nuo virpesių krypties.

Tiesiai poliarizuotos bangos elektrinio vektoriaus azimutas nekinta laike,

o vektoriaus E galas harmoningai virpa.

Dalinai poliarizuotoje šviesoje yra vyraujanti elektrinio vektoriaus

virpesių kryptis. Todėl dalinai poliarizuotą šviesą galima nagrinėti kaip

tiesiai poliarizuotos ir natūraliosios šviesų mišinį.

Panagrinėsime kokia bus šviesos poliarizacija, jei viena kryptimi

sklinda dvi monochromatinės tiesiai poliarizuotos bangos. Šviesos sklidimo

krypčiai statmenoje plokštumoje elektrinio lauko stiprio vektorių galai

harmoningai virpės vienodu dažniu, bet priešingomis kryptimis ir

skirtingomis amplitudėmis, o virpesių fazių skirtumas liks pastovus (nekis

laike).

Jei abiejų bangų azimutai vienodi, tai akivaizdu, kad nepriklausomai

nuo fazių santykio atstojamoji banga taipogi bus tiesiai poliarizuota tuo

pačiu azimutu.

Jei dviejų bangų poliarizacijos kryptys tarpusavyje statmenos, tai

sudėties rezultatas esminiai priklauso nuo fazių skirtumo ir amplitudžių

santykio.

Atstojamojo stiprio vektoriaus galas brėžia elipsę (2 pav.), ir

priklausomai nuo fazių skirtumo vektorius E gali suktis kaip į dešinę, taip

ir į kairę (žiūrint į ateinantį spindulį). Kadangi fazių skirtumas

pastovus, tai tuo pačiu laiko momentu elipsės orientacija (kampas () ir

elipsiškumas (pusašių santykis b/a) dvejose plokštumose, atsiskyrusiose

viena nuo kitos, bus vienodi, tačiau vektoriai E pasukti vienas kito

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 609 žodžiai iš 1205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.