Mikroskopija
REFERATAS
Vilnius
2003
Mikroskopų vystymosi istorija
Pirmasis praktinis mikroskopas buvo pagamintas 1590 metais. Jis buvo sukurtas olandų mokslininko Zacharijaus Jenseno ir buvo sudarytas iš daugybės lęšių. 1610 Galilejo Galilejus šį mikroskopą pastebimai patobulino, tačiau jis visgi netapo labai plačiai taikytinas tų laikų moksle. Lęšių šlifavimas sparčiai tobulėjo ir 1650 metais jau buvo mikroskopuose naudojami pavieniai gan didelės galios lęšiai. 1658 metais panaudojus mikroskopą buvo pastebėti raudonieji kraujo kūneliai. Tą padarė olandų biologas Janas Svamerdamas. Netrukus Antonijus Van Leuvenhokas tapo pirmuoju asmeniu, kuris pastebėjo įvairių rūšių bakterijas.
Kepleris bei Hiuigensas taip pat įdiegė nemažai naujovių tobulinant mikroskopus.
Optinis mikroskopas ir jo sandara
Mikroskopai būna paprastieji ir sudėtingieji. Paprastąjį mikroskopą sudaro glaudžiamasis lęšis (kartais sudėtas iš kelių)(1 pav.) , kurio židinio nuotolis yra nedidelis (nuo 1 iki 10 cm).
1 pav.
Stebint pro jį, objektas A1 padedamas tokiame nuotolyje, kad aiškiausio regėjimo (25 cm) nuo akies nuotolyje susidarytų menamas ir padidintas stebimojo objekto atvaizdas A2. Nustatant paprastojo mikroskopo didinimą, svarbu surasti, kokiu kampu bus matomas objektas aiškiausio regėjimo nuotolyje plika akimi ir pro mikroskopą. Pirmuoju atveju tg α1═y1/D, o antruoju tgα2═y2/D, čia y1 ir y2 yra objekto ir jo atvaizdo ilgis, D – aiškiausio regėjimo nuotolis.Taigi didinimas V═ tgα2/tgα1═y2/y1. Iš 1 paveikslėlio matyti, kad y2/y1═α2/α1. Iš lęšio formulės išreiškę α1 per α2 ir f ir α2 prilyginę, gausime paprastojo mikroskopo (didinamojo stiklo) didinimą
V═1+D/f,
čia D yra aiškiausio regėjimo nuotolis, f – lęšio židinio nuotolis. Bet paprastai f