Įvadas
Graikija, būdama kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, iš esmės yra Balkanų šalis, aprėpianti vieną iš pasaulio didžiųjų kultūrų riboženklių, tačiau jos šaknys giliai įleistos antikoje ir unikalioje ikiromėniškoje graikų klasikinėje kultūroje. Penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų civilizacija pasiekė savo viršūnę. Atėnai buvo didžiulės imperijos centras. Daug reikšmingų vyriausybės, įstatymų, įvairių laisvių tyrinėjimų prasidėjo Graikijoje. Jos didelis architektūros, skulptūros, mokslo, dramos, poezijos palikimas daug prisidėjo prie modernios vakarų civilizacijos susikūrimo Graikai pasauliui dovanojo demokratiją, laisvą žodį ir filosofines sampratas apie gyvenimo pobūdį, individus ir visuomenę- jomis mes vadovaujamės ir šiandien.
Geografiniu požiūriu Graikija yra raižytas pusiasalis, susidedantis iš salų, salynų, įlankų, sąsiaurių, kurie per ilgą istorijos laiką atskyrė graikus nuo likusio pasulio, lėmė jų izoliuotumą bei tvirtas nuostatas apie tenykščių gyventojų ir svetimtaučių skirtumus.Galiausiai Graikija patyrė civilizacijų pakilimą ir žlugimą, suformavo visuotinį ir prieštaringą požiūrį į pasaulį; jis ciniškas, viltingas, neigiantis, sveikinantis, šiltas, valdingas ir fatališkas.
Graikijos istorijoje galima išskirti bent du ryškius jos kultūros klestėjimo laikotarpius. Pirmasis – tai antikinė Graikija, gyvavusi iki jos prijungimo prie Romos imperijos 146 m. pr. Kr., antrasis – nuo 395 m. pr. Kr., kai Romos imperija suskilo į Rytų ir Vakarų imperijas, iki 1453 m., kai Rytų, arba Bizantijos, imperiją galutinai užkariavo turkai osmanai. Galiausiai naujoji Graikijos valstybės istorija skaičiuojama nuo jos išsivadavimo iš Turkijos jungo 1830m.
Mūsų dienų Graikija yra parlamentinės demokratijos valstybė, taip pat labai iniciatyvi Europos sąjungos narė.Beje politika Graikijoje yra gyvenimo būdas, ja nepaprastai domisi visi graikai.
Smukus antikinei Graikijai, kuri liko gairė, pagal kurią Vakaruose buvo matuojamas mokslas ir kultūra, šalis priėmė Rytų stačiatikių tikėjimą.Šiuo metu daugiau negu 95 procentai gyventojų išpažįsta šį tikėjimą ir graikų stačiatikių bažnyčia yra oficiali valstybinė religija.Tiesą sakant, religinis ir kasdieninis gyvenimas yra beveik neatskiriami; graikų stačiatikių doktrinos yra įsipynusios į visus valstybinius, visuomeninius, pilietinius ir kasdieninius reikalus, tarp jų į mokyklas bei politika.
Laiko naudojimo Graikijoje ypatumai
Graikijoje požiūris į laiką yra itin daugiamatis, o laikrodis tai tik šiaip bendros laiko gairės.Į susitikimą visai tinka vėluoti pusvalandį, jei tik galėsite pasiteisinti arba esate čia įtakingiausias.Naujokams dera atvykti laiku, tačiau reikia būti pasirengusiam laukti.Jeigu verslo partneris graikas eidamas i darbą sutiks pažįstamą, tikriausiai jiedu užsuks į kavinę kavos ar šiaip ko išgerti, nors jūs tuo metu jo lauktumėte įstaigoje.Pobūviai Graikijoje prasideda bent valanda vėliau ( jei pakvietimas yra skirtas pvz 20 val., galite drąsiai atvykti 21 val. ir pobūvis dar net nebus prasidėjęs).Viskas vyksta gana lėtai, sprendimai priimami nepakenčiamai vilkinant ir planai dažnai žlugdomi.Visa vyksta todėl, kad kliudo įvairūs trikdžiai- prasta infrastruktūra, nesklandus eismas gatvėse ir painus biurokratizmas.
Graikų elgsenos ir manierų ypatumai
Graikijoje visų svarbiausia šeima ir draugai: grupė, su kuria esi susijęs, nulemia tavo akiratį ir reikalauja visiškos ištikimybės, o pašalinės grupės vengtinos, nepaisytinos, reikalui esant- išardytinos.Šiuo atžvilgiu graikai nepaprastai priklausomi nuo kitų.Jiems būtinas socialumas: joks graikas negali egzistuoti vienas.Bet už tai, kas vyksta žmogaus gyvenime, atsako tik jis pats; tik pats žmogus dėl savo būdo, asmenybės ir savo būties nulemia tai, kas atsitinka.Šiuo atžvilgiu graikų kultūroje pirmumas teikiamas individui.Visuomenės gyvenime visų svarbiausia išsaugoti savo šeimos garbę.Svarbiau tik sava garbė.Beje, Graikų kultūroje laikomasi labai griežtos hierarchijos: jauni žmonės gerbia senus, žmona gerbia vyrą, pavaldiniai klauso viršininko, vaikai klauso tėvų ir gerbia mokytojus.Tačiau kita vertus, graikai nesvyruodami suabejoja autoritetais, laužo taisykles ar rėžia tiesiai, ką jie jaučia bet kam, tik progai pasitaikius.Vaikai turi paklusti tėvams, bet jiems atleidžiama, kai jie rodo užsispyrimą.Pavyzdžiui viršininkų įsakymų nepaisoma, jeigu pavaldiniai jiems nepritaria, mokiniai nesilaiko įprastinės tvarkos, jei tik jiems naudinga ar reikia padėti draugui.Toks elgesys yra jei ne toleruojamas, tai bent suprantamas ir todėl į jį žiūrima pro pirštus.Graikijoje hierarchija stipri ir suprantama kaip reikalinga tvarka sutelkti grupėms, organizacijoms ir visuomenei, bet pavieniai žmonės skatinami jai drąsiai pasipriešinti, reikalauti savo teisių.
Graikijoje, kaip ir kitose Viduržemio jūros pakrantės šalyse, daugybė biurokratinių taisyklių yra painiai sudėtingos ir trikdo ( ten turint verslą reikia laikytis aibės instrukcijų ir ugdyti kantrybę- ilgainiui tai atsiperka); tačiau pagrindinės nerašytinės socialinio gyvenimo taisyklės yra gana neformalios.Šeima visų svarbiausia, ryšiai viską lemia.Lemiamas žmogaus veiklos veiksnys yra tiesioginiai šeimų, draugų ir kaimynų
tarpusavio santykiai, todėl be galo svarbu šeimos istorijos, vedybos ir ryšiai.Be kitų niekas nevyksta, o tarp draugų viskas leistina; kartais taisyklės praverčia, bet kai trukdo, jas galima apeiti per tinkamus ryšius ir pasitelkus gudrumą bei atkaklumą.
Graikai iš esmės yra fatalistai; praeities ilgimasi, į ją gręžiojamasi, žavimasi.Graikų kultūra atsigržusi į praeitį, netgi asmeniniame gyvenime graikai atmena savo protėvius, giminystės liniją, savo šeimos priešus ir draugus.Norint įgyti graiko pasitikėjimą reikia nemažai laiko, pasitikėjimo, ištvermės ir išlaikyti reikšmingus išbandymus..Graikai skeptiškai nusiteikę dėl to, jog visuomenė gali valdyti įvykius ar ateitį; vyraujanti nuostata- kuo geriau gyventi čia ir dabar su draugais, šeima, valgyti gerą maista ir mėgautis kasdieninias gyvenimo malonumais.
Apskritai graikai yra labai tiesūs ir daugeliu atveju sako, ką jaučia.Jų debatai, logika, retorika pagrįsta senovės Graikijos švietimu ir filosofija.Graikai būna karšti, provokuojantys ir tiesūs.Tačiau, kita vertus, jie gali būti ir nepermanomi, neiškalbūs ir tylūs, jei tik jiems tai į naudą.Nors be galo svarbu logika ir sugebėjimas argumentuoti ar diskutuoti, galutinių veiksmų, be abejo, bus imtasi remiantis intuityvia nuovoka ir subjektyvia patirtimi.Graikai ilgainiui, matyt, asociatyviai apdoroja gaunamą informaciją remdamiesi tuo, kas panašioje situacijoje sėkmingai klostėsi su kitais.Be to, graikų kultūra nelinkusi į riziką, todėl jiems reikia išnagrinėti daug informacijos ir detalių.