Antanas Paškevičius – Poška
„Daug kur keliavęs mačiau puikiausių rūmų, gražiausių sodų, įdomiausių žmonių ir nuostabiausių vietovių, tačiau visada jutau, kad visa tai ne mano, svetima. Ir supratau, kokia brangi kiekvienam žmogui Tėvynė, ir koks nelaimingas tas, kas jos neturi.“
Antanas Poška
„Pažinimas – žmonijos egzistavimo tikslas. Pažinimas – mano gyvanimo tikslas“ – taip apie savo pašaukimą keliauti ir pažinti rašė Antanas Poška.
Pirmųjų kelionų apybraižų lietuvių kalba autorius, indoeuropiečių istorijos tyrinėtojas, antropologas, etnografas – esperantininkas ir keliautojas Antanas Poška gimė 1903 m. Kovo 24 dieną. (Pagal senajį kalendorių kovo 10 dieną) Pasvalio rajone, Grybkelių kaime, netoli Saločių, knygnešio šeimoje.
Vaikystėje Antanas Poška apie gyvenimą, tolimus kraštus sužinojo iš senelio, motinos tėvo Baltramiejaus Stapulionio (1820 – 1928), auksinių rankų meistro, dvaro rūmų ir bažnyčių statytojo. Visokiausių istorijų papasakodavo senelis smalsiam vaikaičiui, tuo nuo mažens įskiepijęs Antanui nenumaldomą pažinimo džiaugsmo, meilę gimtajam kraštui ir tautos kultūrai.
1926 m. A. Poška įstojo į Kauno universitetą, studijuoja mediciną, domisi antropologija. Jį domina ne tiek ligos ir jų gydymas, kiek žmogaus kilmė, kūno sandara.
A. Poška mokosi užsienio kalbų, dalyvauja esperantininkų sąjūdyje. Būdamas dvidešimties metų išvyksta į pirmąją didesnę kelionę aplink Baltijos jūrą – per Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją. Šios kelionės pabaigoje 1923 m. dalyvauja tarptautiniame esperantininkų kongrese Niurnberge. Po metų vėl išvyksta į kitą esperantininkų kongresą Italijoje, kur aplanko Romą ir Neapolį. Grįžęs atsideda studijoms, o 1925 metais, siekdamas geriau pažinti savo kraštą, surengia kelionę dviračiu aplink Lietuvą. A. Pošką nuo pat vaikystės ir per visą gyvenimą lydėjo nepasotinamas pažinimo alkis, tas amžinas KODĖL, noras sužinoti lietuvių ir savo paties kilmę, baltų ištakas.
A. Poška nusprendžia išstoti iš Kauno universiteto ketvirtojo medicinos fakulteto kurso ir 1929 m. lapkričio 20 dienos rytą kartu su žurnalistu Matu Šalčiumi leidžiasi motociklu į Indiją per Egiptą, Palestiną, Turkiją, Iraką, Iraną. Po ilgų vargų ir nuotykių 1930 m. pabaigoje A. Poška atvyksta į savo svajonių šalį – Indiją. Jis mokosi vietinių dialektų, ruošiasi sanskrito studijoms. Daug rašo laikraščiams ir žurnalams straipsnių apie aplankytas šalis. Honoraras buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis Indijoje.
1931 metų pavasarį A. Poška įstoja į Bombėjaus universitetą studijuoti antropologijos – etnografijos. Gilinasi ne tik į antropologiją, bet ir į istoriją, paleontologiją, lituanistiką, domisi literatūra, kultūra, dalyvauja mokslinėse ekspedicijose.