Atmosfera
Neturi ryškios viršutinės ribos – tolygiai pereina į tarpplanetinę erdvę.
Sąlygiškai viršutinė riba laikoma 1000-1200 km aukštyje.
Palydovų duomenimis 2000-3000 km atmosferos tankis nebesiskiria nuo
kosminės erdvės tankio.
Atmosferos masė – 5.3*1018 kg.
Pagrindinė dujų masė (80 %) susikoncentravusi 18 km aukštyje.Pagal dujų cheminę sudėtį atmosfera skirstoma į dvi sferas:
Homosfera – (iki 100 km aukščio), kurioje nekinta deguonies ir
azoto procentas, bei molekulinis svoris.
Heterosfera – (aukščiau 100 km), kur vyrauja atominis deguonis,
azotas, helis, vandenilis. Molekulinis oro svoris mažėja.
Atmosfera susidarė degazuojantis išsiveržusiai mantijai ir išsiveržiant ugnikalniams.Pirmus du milijardus metų atmosferą sudarė pagrinde vandenilis, anglies
dioksidas, vandenilio chloridas, amoniakas ir metanas.Žemės plutoje vyrauja dvi dujų susidarymo zonos:1)Giluminė Žemės pluta ir mantija, kur vyrauja anglies dioksidas,
Sieros dioksidas, vandenilio chloridas, vandenilio sulfidas ir kt. 2)Nuosėdinės uolienos, iš kurių išsiskiria metanas, azotas, anglies
dioksidas, vandenilio sulfidas, argonas.Išimtis yra deguonis, kurio didžioji dalis sudaroma fotosintezės būdu.Pagrindinės anglies dioksido mažėjimo priežastys yra:1)Tirpstamumas vandenyje ir nusėdimas, sudarant klinčių nuosėdas,
2)Didelis jo vartojimas gyvais organizmais – augalais, dumbliais.Pagal vertikalų oro temperatūros kitimo
pasiskirstymą, fizines savybes ir reiškinius,
atmosfera dalijama į 5 sluoksnius arba sferas:1. Troposfera,
2. Stratosfera,
3. Mezosfera,
4. Termosfera,
5. Egzosfera.
Troposfera – apatinė sfera, kurios vidutinis aukštis yra 11 km.Susikaupę 70-90 % visos atmosferos masės.
Troposferoje daugiausiai formuojasi debesys, iškrinta krituliai.Kylant nuo Žemės paviršiaus temperatūra mažėja 0.6oC/100m.Viršutiniuose sluoksniuose temperatūra nukrinta iki –50, -60oC vidutinėse
platumose, pusiaujyje iki -70oC, Šiaurės ašigalyje priklausomai nuo sezono:
žiemą -65oC, vasarą -47oC.Šiuose sluoksniuose dėl didelių temperatūros skirtumų susidaro stiprios oro srovės,
kurių greitis siekia 150-300 km/h.Pereinamasis atmosferos sluoksnis tarp troposferos ir stratosferos vadinamas
tropopauze. Jos storis kinta nuo kelių šimtų metrų iki 1-2 km.Apatiniuose tropopauzės sluoksniuose temperatūra nebekrinta, o pradeda kilti.Stratosfera – atmosferos sluoksnis, esantis tarp 8-17 ir 50-55 km aukščio.Poliariniuose rajonuose prasideda nuo 8 km. Ekvatoriuje – nuo 17 km.Temperatūra visoje stratosferoje kyla 1-2oC/km iki 20-30 km, aukščiau
temperatūros gradientas padidėja. Temperatūros didėjimo priežastis yra Ozono sluoksnis, stipriai sugeriantis
ultravioletinę Saulės radiaciją. Didžiausia Ozono koncentracija yra 22-25 km aukštyje. Pačiame
stratosferos viršuje Ozono susidarymas yra intensyviausias. Stratosferoje beveik nėra vandens garų. Tarpinė sritis virš stratosferos vadinama stratopauze.
Mezosfera – atmosferos sluoksnis, esantis tarp 50-55 ir 80 km aukščio.Visoje Mezosferoje oro temperatūra krinta, nes joje nėra ozono.