Baikalo ežeras
Baikalo ežeras – vienas iš didžiausių pasaulio ežerų, esančių Pietų
Sibiro kalnų lanke. Ežero forma primena pusmėnulį, išsitęsusi tarp aukštų
kalnų, iš šiaurės į pietus 630 km ilgio juosta. Didžiausias ežero plotis –
79 km, o plotas – 34 300 km2 (lygus Olandijos ar Belgijos plotui).
Baikalas– giliausias pasaulio ežeras: jo gylis siekia iki 1620 m. Vandens
tūris siekia 22 700 km3, o tai 90 kartų viršija Azovo jūros vandens kiekį.
Baikalo ežeras atsirado skliautinio iškilimo vietoje, kuris
susiformavo baikalinės tektogenezės metu. Juros ir terciaro perioduose
Pribaikalėje įvyko stiprus Žemės plutos leidimasis, kurio metu centrinis
skliautas nugrimzdo.
Pribaikalėje dažnai jaučiamas tektoninis aktyvumas, todėl Pribaikalės
teritorija kyla, o Baikalo ežero krantai grimzda. Dažnai jaučiami žemės
drebėjimai, kurių stiprumas siekia 8–9 balus. 1862 metais įvykusio žemės
drebėjimo metu nugrimzdo Selengos upės deltos dalis, kurios vietoje
susidarė Baikalo įlanka.
Baikalo ežero vanduo yra mėlynai žalias, tačiau labai skaidrus: ramią
dieną galima įžiūrėti 10 – 15 metrų gylyje gulinčius akmenis ir ten esančią
vandens augaliją. Kadangi dauguma upių teka senosios baikalinės
tektogenezės metu susidariusiomis teritorijomis, jos sunkiai ardomos, todėl
nešamas į ežerą švarus vanduo. Prie vandens švarumo prisideda ir Baikalo
ežere gausiai gyvenantys vėžiukai, kurie du kartus per metus perfiltruoja
Baikalo vandenį.
Baikalo ežero vanduo nėra labai šiltas. Net rugpjūčio mėnesį, kuris
yra šilčiausias laikotarpiu, vidutinė vandens temperatūra neviršija 9°C.