Pagrindinė dirvožemio prastėjimo priežastis – erozija – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas.
Dirvožemis – svarbus ir žmogaus aktyviausiai veikiamas gamtinės aplinkos komponentas, kuriame vykstantys procesai dideliu mastu sąlygoja kitų litosferos komponentų (aeracinės zonos, požeminių vandenų) ir augalijos būklę bei žmonių gyvenimo sąlygas. Šiuo metu veikiančiose ekologinės kontrolės ir monitoringo sistemose dirvožemio kokybės kontrolė ir monitoringas vykdomi silpnai dėl finansinių sunkumų. Praktiškai nefinansuojami dirvožemio tiriamieji darbai, be kurių sunku sukurti ir įgyvendinti dirvožemio apsaugos norminę ir teisinę bazę.
Aplinkos tyrimų centro Dirvų tyrimo laboratorija atlieka kasmetinius dirvožemio užterštumo pesticidų likučiais tyrimus soduose bei ariamuose laukuose įvairiose Lietuvos vietose, kur pesticidų naudojimo tikimybė yra didesnė. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras 1994 m. toliau vykdė dirvožemių agrocheminių savybių ir jų užterštumo toksinėmis medžiagomis tyrimus įvairiose Lietuvos zonose.
Lietuvos miškų institutas tęsė sunkiųjų metalų kiekio nustatymą miško dirvožemiuose. Biogeninių ir toksinių medžiagų paviršinių bei drenažo nuoplovų iš dirvožemio, jų pasiskirstymo ir kaupimosi dirvožemio sluoksnyje tyrimus vykdo Geografijos institutas, Žemės ūkio akademija ir Melioracijos institutas.
Geologijos institutas pagal miestų ir rajonų (Vilniaus, Šiaulių, Kėdainių, Jonavos, Mažeikių, Trakų, Elektrėnų ir kt.) savivaldybių užsakymus atliko ir tęsia technogeninio dirvos užterštumo (geocheminius) tyrimus. Fizikos institutas 1992 m. pradėjo platesnės apimties dirvožemio užterštumo radionuklidais tyrimus. Ekologijos institutas yra sukūręs dirvožemio biologinio monitoringo metodus.
Tačiau visi šie stebėjimai ir tyrimai iki šiol buvo mažai koordinuojami, dažnai yra fragmentinio pobūdžio, kas labai apsunkina surinktos informacijos interpretavimą bei vykstančių procesų kompleksinę analizę ir prognozę.
Lietuvoje mechaninė, vandens ir vėjo erozija pažeidžia žemės ūkyje naudojamus plotus. Akivaizdu, kad mažėjant žemės ūkio intensyvumui ir suartų žemių plotams, erozinių procesų mastai taip pat mažėja. Atlikus daugiamečių vandens ir mechaninės erozijos tyrimų analizę, buvo sudaryta Lietuvos dirvožemių mechaninės ir vandens erozijos esamo ir perspektyvinio išplitimo kartoschema 1.1 lentelėje pateikiami eroduojami Lietuvos žemės ūkio naudmenų plotai.
1.1 Lentelė
Nr. Erozijos mastai Plotas %
1 Neeroduojami ir labai silpnai eroduojami dirvožemiai. 44
2 Silpnai eroduojami dirvožemiai 22
3 Vidutiniškai eroduojami dirvožemiai 18
4 Stipriai eroduojami dirvožemiai 16
Šalies teritorijoje dirvožemio teršėjai yra pramonė, energetika, transportas, žemės ūkis.
Detaliausiai Lietuvos Respublikoje užterštos teritorijos yra inventorizuotos buvusiose Sovietų Sajungos karinių dalinių dislokacijų vietose (Europos Sąjungos PHARE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, “Buvusių Sovietų Sąjungos karinių bazių inventorizavimas ir aplinkai padarytos žalos įvertinimas”, baigiamoji ataskaita, 1995 m. Parengė: Kruger Consult AS (Danija) ir Baltijos konsultacinė grupė (Lietuva)). Kaip parodė atliktas inventorizavimas, Lietuvoje buvo 277 Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos Federacijos) kariškių kontroliuotos teritorijos, kurių bendras plotas sudarė 67762 ha arba 1,04 % šalies teritorijos. Šiose teritorijose buvo dislokuoti 462 kariniai daliniai. Beveik penkiasdešimt metų karinio naudojimo teritorijose buvo vykdoma praktiškai niekieno nekontroliuojama karinė-ūkinė veikla, dėl kurios ekologinė būklė daugelyje vietų pasiekė kritinę ribą, o kai kur ji buvo ir peržengta. Tyrimais buvo konstatuota, kad tokia veikla turėjo neigiamos įtakos visoms ekosistemos dalims: dirvožemiui ir gilesniems grunto sluoksniams, hidrosferai, augalijai ir gyvūnijai. Intensyvus karinis gamtos naudojimas sąlygojo gilius mechaninius paviršiaus pažeidimus, fizinę kraštovaizdžio degradaciją. Pažeistuose plotuose buvo nustatyta plintanti dirvožemio vandens erozija ir defliacija, kenkianti ne tik dirvožemio, bet ir vandens telkinių kokybei. Daugiau kaip pusėje tyrinėtų objektų konstatuota gausi dirvožemio ir grunto tarša naftos produktais. Ten, kur teršalai yra pasiekę didelius gylius, pažeista ne tik aeracijos zona, bet ir vandeningi horizontai, o didžiulės teršalų koncentracijos dirvožemyje ir grunte tampa antriniais taršos šaltiniais. Daugelyje tyrinėtų karinių pramoninių objektų nustatytas didelis dirvožemio bei grunto, o kartais ir gruntinių vandenų užterštumas sunkiaisiais metalais. Raketinėse bazėse bei raketinio kuro saugyklose aptikta dirvožemio tarša raketinio kuro komponentais. Be šių teršimo, teritorijų degradavimo faktorių, praktiškai visose tyrinėtose karinėse teritorijose buvo aptikti atliekų sąvartynai, stipriai pažeisti miškai, sunaikinti rekreaciniai ištekliai. Daugelyje karinių objektų yra tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei židinių. Tai chemikalų ir sprogmenų likučiai, griūvantys pastatai, požeminės tuštumos ir ertmės, degios medžiagos ir kt.